1 dalis "Egregorai Savęs Pažinimo Kelyje"

Sveiki. Šiandien pakalbėsime apie labai svarbią temą savęs pažinimo kelyje – egregorus. Galbūt pradėkime nuo paprasto pavyzdžio, susijusio su dvasine praktika, tarkim, meditacija. Kaip suprasti, ar meditacija pavyko, ar ji buvo atlikta teisingai? Vienas iš požymių: jei į meditaciją ateinate šiek tiek įsitempę, galbūt „susivėlę“, o išeinate su ramybe viduje, akys tarsi nušvinta, jaučiate poilsį, atsistatymą – tai ženklas, kad praktika buvo teisinga. Viskas vyko gerai.

Įdomu tai, kad pačioje pradžioje, ypač jei medituojame ilgiau, tarkim, pusvalandį ar valandą, netgi lengvas užmigimas ar „paknapsojimas“ gali būti geras ženklas. Tai rodo, kad pagaliau pavyko atpalaiduoti kūną ir protą. Žinoma, jei visiškai „knapsim“, pačios praktikos kaip ir nebėra, bet tas pradinis atsipalaidavimo etapas, perėjęs į lengvą snaudulį, iš kurio vėliau sąmoningai grįžtame į budrumą giliame atsipalaidavime – tai labai teigiamas dalykas. Panašiai veikia ir joga nidra: trumpas užmigimas, tada staigus, bet švelnus prabudimas ir gilus atsipalaidavimas, kuriame galime sąmoningai valdyti dėmesį. Tai yra svarbūs pradiniai etapai, kuriuos reikia praktikuoti.

Tas pats galioja bet kokiai meditacijai – ar tai būtų dėmesys į kvėpavimą, ar kvėpavimas su mantra (pavyzdžiui, „Om“), ar tiesiog frazės kartojimas. Jei kartojame „Om“, bet esame įsitempę, rezultato nebus. Žmonės net pavargsta, galvoja, kada čia baigsis. Tai reiškia, kad vidinė įtampa uždaro vartus į gilesnį panirimą, į sąmonės išsiplėtimą. Jei jaučiate įtampą, gal geriau tiesiog atsigulti, atsipalaiduoti. Jei esate kolektyvinėje praktikoje, galite trumpam „atsijungti“, o paskui vėl įsijungti, kai pagausite ramesnę būseną.

Visada svarbu savęs klausti: kokia man iš šios praktikos nauda? Ką aš darau ir kodėl? Jokia praktika neturi būti savitikslė, daroma tik tam, kad darytum ar kad galėtum pasigirti: „Va, aš irgi medituoju“. Gal žmogus taip jaučiasi geriau, kad „kažką daro“, bet ar yra realus rezultatas? Reikia nusileisti ant žemės ir paklausti – koks poveikis mano gyvenimui?

Šiandien noriu plačiau pakalbėti būtent apie egregorus. Būdamas Plungėje perskaičiau net tris knygas šia tema, viena jų – Avesalomo Podvodno, kita – Vitalijaus Bogdanovičiaus „Kliuč k egregoru“ (Egregoro raktas) arba „Kod egregora“ (Egregoro kodas), kurios idėjomis šiandien šiek tiek pasiremsiu. Galbūt tai bus ne vieno susitikimo tema, nes egregorų pasaulis labai platus. Podvodnas net duoda metodiką, kaip sąmoningai bendrauti su egregorais, kaip juos jausti ar net matyti, bet tai jau pažengusiems.

Iš auditorijos - "Aš maniau, jūs jau viską žinot apie juos, galėtumėt patys knygą rašyt!" (Juokiasi).
Atsakymas - Ne, tai nuolatinis tyrinėjimas. Nes suprasti šią temą, mano nuomone, yra labai svarbu – reikia suprasti kam tu priklausai, kas tave yra „pasisavinęs“, ir kaip tu sąmoningai sąveikauji su kolektyvo energija, kurios dalimi neišvengiamai esi.

Pats žodis „egregoras“ kilęs iš graikų kalbos (egrēgoros) ir reiškia „budintis“, „prabudęs“, „sąmoningas“, „stebintis“, „saugantis“. Šis terminas, manoma, į graikų kalbą atėjo kaip vertimas iš hebrajų kalbos, pavyzdžiui, Janocho (Enocho) knygoje minimi „Grigori“ (Budintieji) – kritę angelai. Tai rodo, kad egregorų koncepcija sena ir susijusi su pasaulio sandara. Jie yra šio pasaulio dalis.

Kas gi yra egregoras pagal šiuolaikinį supratimą, remiantis ir minėta Bogdanovičiaus knyga? Tai kolektyvinės minties ir kolektyvinės emocijos darinys, turintis savarankišką energetinį-informacinį lauką (būvį). Jis susiformuoja per žmonių grupės bendrą dėmesį, tikėjimą, idėją, veiksmus. Pavyzdžiui, net ir dabar čia, mūsų susitikime, formuojasi arba jau yra egregoras. „Tylos Sodo“ egregoras. Aba pavyzdžiui jūsų darbovietės egregoras. Draugų grupės egregoras. Kiekviena Facebook grupė turi savo egregorą. Pats internetas yra galingas egregorų tinklas. Nėra taip, kad žmogus galėtų nebūti egregorų dalimi. Jūs turite pavardę – tai giminės egregoras. Turite tautybę – tautos egregoras. Gyvenate Kaune – miesto egregoras, ir labai stiprus. Einat į jogos būrelį – irgi egregoras. Net jūsų namo bendrija ar laiptinės kaimynai, jei turi bendrų reikalų, formuoja tam tikrą egregorą.

Ir šis darinys iš karto pradeda veikti žmogų – jį organizuoja, įtakoja jo mintis, emocijas, net valią. Tai neišvengiama. Pavyzdžiui, geri egregorai: sveiko gyvenimo būdo žmonių bendruomenė. Jei jai priklausai, egregoras veiks per sąžinę, kai norėsi suvalgyti kažką nesveiko ar praleisti rytinę mankštą. Pajusi vidinį diskomfortą. O jei ilgiau nedalyvausi grupės veikloje ar nesilaikysi principų, grįžęs jausiesi „iškritęs iš konteksto“, tavo vibracija nebeatitiks, ir kiti nariai tai intuityviai pajus. Kolektyvas junta, kai su nariu „kažkas ne taip“.

Net dviejų žmonių santykis sukuria mažytį egregorą, kuris jungia juos ir atspindi jų santykių istoriją, energiją. Jei žmonės išsiskiria, jis gali nutrūkti, bet jiems vėl susitikus – vėl atgyti. Visi mūsų ryšiai – draugai, pažįstami – turi savo egregorus.

Egzistuoja egregorų hierarchija. Yra visai paprasti, buitiniai egregorai, nereikalaujantys daug energijos. Yra politiniai, turintys sudėtingas struktūras ir tikslus. Ir yra labai aukšti, dvasiniai egregorai. Apie tai vėliau.

Kartais egregoras gali veikti kaip apsauga. Pavyzdžiui, jis gali „atmesti“ žmones, kurie tau netinka arba neša destruktyvią energiją. Arba atvirkščiai – jei tu neatitinki egregoro „kodo“ (vertybių, vibracijos), jis tavęs nepriims. Egregoras taip pat gina savo narius. Kuo sąmoningesni ir stipresni yra egregoro nariai, tuo daugiau galios jis įgauna. Jis gimsta iš žmonių energijos ir tampa tarsi savarankiška, gyva esybe, nors jos šaknys – žmonių sąmonėje. Jei egregoras turi ilgą istoriją, stiprius, sąmoningus narius, jis gali turėti didelę apsauginę galią. Pavyzdžiui, jei į šviesų egregorą bando įsiskverbti narys, priklausantis tamsiam egregorui, šviesusis gali savus apsaugoti arba atmesti „svetimą“ energiją.

Panašiu principu veikia ir religiniai ritualai, pavyzdžiui, krikštas. Supaprastintai tariant, krikštas vaiką prijungia prie krikščioniško egregoro ir tuo pačiu metu gali atjungti arba susilpninti kitų egregorų įtaką, pavyzdžiui, giminės egregoro, jei jame vyrauja žalingi įpročiai (alkoholizmas, destruktyvus elgesys). Kartais sakoma: „Pakrikštijo vaiką – ir jis pasikeitė, tapo ramesnis.“ Tai gali būti egregoro poveikio pavyzdys. Žinoma, čia kalbui labai supaprastintai, procesai daug sudėtingesni. Bet esmė – reikia sąmoningai rinktis kolektyvus, su kuriais tapatinamės, tai labai svarbu.

Kaip išeiti iš egregoro? Tai irgi įdomi tema. Iš paprastų, buitinių, išeiti lengviau, bet iš stiprių, ypač religinių ar ideologinių, gali būti sudėtinga. Pavyzdžiui, katalikybėje yra laipsniškas įsitraukimas: krikštas suteikia apsaugą, bet palieka daugiau laisvos valios. Vėlesni sakramentai, kaip Sutvirtinimas, įtraukia žmogų giliau. Energetine prasme pasitraukti tampa sunkiau. Gali kilti stiprus vidinis konfliktas, jei suaugęs žmogus, praėjęs visus šiuos etapus, nusprendžia pasirinkti kitą kelią, pavyzdžiui, budizmą. Jis gali jausti sumaištį, nesuprasti, kas vyksta – tai egregoras „laiko“ jį. Bažnytinės knygos, kur surašomos pavardės, yra fizinis įrašas, bet egzistuoja ir energetinis įrašas subtiliuosiuose lygmenyse. Šie ryšiai gali stipriai trukdyti eiti savo autentišku keliu (Sielos keliu).

Klausytoja duoda pavyzdį apie savo 15-metę dukrą, norinčią Sutvirtinimo: Atsakymas: Jei dukrai jau 15 metų ir sąmoningai renkasi, tai greičiausiai jos kelias. Konfliktas gali kilti nebent tarp religinio ir šeimos egregoro (kuris galbūt nuosaikiau religingas) Stiprėjantis vaiko sąmonėje religinis egregoras, „pasiima“ vaiką energetiškai. Čia svarbu stebėti ir balansuoti, bet galiausiai reikia neužmiršti jog – siela turi savo kelią.

O ėjimas per gyvenimą paprastai vyksta per egregorus. Be kolektyvo, be egregoro, žmogus mažai ką gali pasiekti. pavyzdžiui sukuri produktą, tau reikia, kad kažkam jo reikėtų, kad kažkas apie jį sužinotų – taip formuojasi produkto ar verslo egregoras.

Kalbant apie verslo egregorus – reklama yra klasikinis pavyzdys, kaip jie maitinami. Įdedi skelbimą į Facebook, Google – kad tik kuo daugiau žmonių pamatytų. Net jei niekas iš karto neperka, svarbu, kad mato. Kiekvienas žvilgsnis, kiekvienas dėmesio trupinėlis yra energija egregorui. Jei dar „palaikina“ – puiku. Jei paspaudžia nuorodą – dar geriau. Jei susidomi ir pagalvoja – dar geriau. Egregoras stiprėja per žinomumą, per matomumą. Todėl reklama, net jei neduoda greito finansinio rezultato, stiprina verslo egregorą ilgalaikėje perspektyvoje. Stiprus egregoras pritraukia galimybes – gali atsirasti tinkami darbuotojai, partneriai, pasiūlymai tarsi iš niekur. Jis tiesiog tampa matomas energetiniame lygmenyje.
Žinoma, kartu atsiranda ir konkurentai, nes egregorai tarpusavyje konkuruoja dėl pagrindinio resurso – žmonių dėmesio ir energijos. Atsiverskite bet kurį naujienų portalą – ten mirga reklamos. Kiekvienas baneris yra egregoras, bandantis „pačiupti“ bent dalelę jūsų dėmesio. Užtenka žvilgtelėti – ir jis jau gavo savo porciją.

Todėl verta peržiūrėti, pavyzdžiui, savo Facebook grupes. Gal esate prisijungę prie daugybės grupių „nuo seniausių laikų“, kurių seniai nebeskaitote, bet vis dar esate sąraše? Kiekviena tokia narystė ima mažą dalelę jūsų energijos. Pabandykite „išsivalyti“ – išeiti iš nebeaktualių grupių. Stebėkite, kaip egregoras priešinsis per jūsų mintis: „O gal prireiks?“, „O jei praleisiu svarbią informaciją?“, tada galite suabejoti - „Ai, tegu būna, niekam netrukdo“. Tai egregoro balsas, nenorintis prarasti maitinimo šaltinio. Netgi mirusių žmonių profiliai lieka grupėse – įsivaizduokite, kokia ten susikaupusi energetika, kiek „fantomų“. Nereikia pulti visko naikinti, bet verta sąmoningai permąstyti, su kuo norite būti susiję, kam norite skirti savo dėmesį ir energiją.

Grįžkime prie Bogdanovičiaus knygos „Kod egregora“. Jis apibrėžia egregorą kaip energoinformacinę struktūrą, susiformuojančią kolektyvinės pasąmonės lauke, kai egzistuoja tam tikra idėja, tikėjimas ar gyvenimo būdas. Ši struktūra vėliau padeda palaikyti tą pačią idėją, mąstymo būdą. Ji egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo mūsų sąmonės, tačiau jos įtaka mums yra giluminė, nors dažniausiai nesuvokiama. Todėl man kelia šypseną, kai kas nors pareiškia: „Aš atsijungiau nuo visų egregorų“. Tai tiesiog neįmanoma, kol gyvename šiame pasaulyje. Tai tas pats, kas sakyti „aš nekvėpuoju“. Tu negali atsijungti nuo visų – tu gali tik pereiti iš vieno į kitą, sąmoningai rinktis, kuriems priklausyti, o nuo kurių atsiriboti.

Knygoje pabrėžiama, kad egregoras yra kolektyvinio pasąmoninio proto struktūra, susiformavusi dėl vieningos ideologijos, tikslo, tikėjimo ar kultūrinės krypties. Tai energoinformacinis laukas, turintis savo vibracines dažnio ribas. Kad galėtum prie jo prisijungti ir jame būti, reikalingas vidinis prisiderinimas, rezonansas. Kai ateini į kolektyvą ir jautiesi „ne savo lėkštėje“, nepritapęs – reiškia, egregoras tavęs nepriima, nėra rezonanso. O kartais ateini – ir iškart jautiesi kaip namie, savas tarp savų. Tai reiškia, egregoras tave priėmė.

Avesalomas Podvodnas siūlo įdomią praktiką: įėjus į bet kokią erdvę, pavyzdžiui, parduotuvę („Maxima“, „Akropolis“ ), mintyse pagarbiai kreiptis į tos vietos egregorą: „Sveikas, Akropolio egregore.“ Jei turite lakią vaizduotę, galite net pabandyti jį pamatyti ar pajusti. Tada stebėkite: kaip su jumis elgiasi pardavėjai, apsauginiai? Kaip jaučiatės patys? Jei egregorui patinkate, jis gali „duoti“ energijos – pasijusite geriau, akyse prašviesės. Tada galite užduoti klausimą: „Kur man rasti geriausius batus?“ Ir gali nutikti taip, kad prie jūsų prieis konsultantas arba tiesiog intuityviai nueisite ten, kur reikia.

Panašiai galima bandyti bendrauti su gamtos vietomis, miškais, ežerais – jie irgi turi savo egregorus ar dvasias. Arba keliaujant per šalis: pervažiuojant sieną iš Lietuvos į Lenkiją, galima mintyse pasisveikinti su Lenkijos egregoru, išreikšti pagarbą. Tai gali labai pakeisti kelionės patirtį – galite pajusti skirtingą energiją, nuotaiką. Jei rezonuojate, viskas klostysis sklandžiau – gal net oras pagerės, policija nestabdys. O jei būsite nusiteikę priešiškai, negatyviai – egregoras tai jaus ir gali „atsakyti“ tuo pačiu: per nemalonius įvykius, kliūtis, blogą nuotaiką. Tai yra sąmoningas bendravimas egregorialiniame lygmenyje.

Reikia suprasti, kad kai keliaujame, mes atstovaujame savo egregorams – Lietuvos, galbūt Kauno, galbūt savo profesijos. Todėl svarbu elgtis oriai ir pagarbiai. Žmonės dažnai intuityviai atpažįsta, iš kur esi – „A, čia iš Kauno“, „Čia iš Vilniaus“, „Žemaitis“, „Aukštaitis“. Tai irgi egregorų požymiai – jie formuoja tam tikrus bruožus, elgseną, net kalbėseną. Ir tai seni, istoriniai dariniai.

Klausytoja klausia apie tai ką reiškia kad labai dažnai nepažįstami žmonės jos klausia kelio?  Atsakymas - Kai jūsų klausia kelio ir jūs maloniai paaiškinate, tai simboliškai atveria ir jūsų pačių kelią, aiškėja jūsų kryptis. Tai geras ženklas.

Klausytoja klausia apie elgetų elgesį su ja: Atsakymas - Elgetos, ypač tie, kurie nuolat prašo išmaldos, dažnai turi gerai išvystytą intuiciją (arba jų egregoras padeda) nustatyti žmones, kurie linkę duoti arba turi „atliekamos“ energijos. Jų egregoras yra susijęs su tų, kurie gali duoti, egregorais. Religiniai tekstai dažnai moko aukoti vargšams, ir tai laikoma dvasine praktika, kuri gali pritraukti sėkmę. Tačiau su alkoholikais ar akivaizdžiais sukčiais situacija sudėtingesnė. Kyla vidinis konfliktas: ar duoti pinigų, kuriuos jis tikriausiai gali pragerti, ar ne? Čia vieno atsakymo nėra. Galima pasiūlyti maisto vietoj pinigų. Reikia klausyti savo širdies ir intuicijos. Gali būti, kad tas konkretus žmogus susijęs su jumis karmiškai.

Nes egregorai yra glaudžiai susiję ir su karma. Mūsų pačių karma, mūsų praeities veiksmai ir įdirbis gali realizuotis būtent per egregorus. Jie veikia kaip tarpininkai tarp dvasinio pasaulio ir fizinės realybės. Per juos gali ateiti tiek karminės skolos (sunkumai, konfliktai), tiek karminiai apdovanojimai (sėkmė, galimybės). Žmogus, patiriantis sėkmę, ją dažniausiai patiria per tam tikrus egregorus – profesinį, socialinį, šeimos. Taigi, suprasti egregorų veikimą – tai suprasti ir dalį karminių dėsnių veikimo mechanizmo.

Gyventi sąmoningai, stebint šiuos procesus, yra labai įdomu. Galima net į žmones žiūrėti ne tik asmeniškai, bet ir kaip į tam tikrų kolektyvų atstovus. Tada kreipinys „Jūs“ įgauna gilesnę prasmę – mes kreipiamės ne tik į asmenį, bet ir į kolektyvą (šeimą, profesiją, tautą), kuriam žmogus priklauso. Tai rodo pagarbą.

Klausytoja klausia apie šeimas kurios akcentuoja turtą ir tai demonstruoja: Atsakymas - Kai šeima perka brangius automobilius, prabangius drabužius ir tai viešina, ji stiprina savo priklausymą tam tikro socialinio sluoksnio egregorui. Yra įvairūs socialiniai sluoksniai (mažai pasiturintys, vidutiniai, turtingi), ir kiekvienas turi savo nerašytas taisykles, vertybes, atributus – taigi, ir savo egregorą. Prabangos demonstravimas yra būdas palaikyti tam tikrą vibracinį dažnį ir signalizuoti priklausymą tai grupei. Kiti gali tai vadinti puikybe, bet tam egregorui tai nesvarbu – jam svarbu, kad nariai laikytųsi „kodo“. Žmogus, einantis dvasiniu keliu, bet patekęs į tokį egregorą, gali pamatyti daug tuštybės, tačiau tiems, kas jame gyvena, tai yra norma. Ir kuo daugiau dėmesio jie skiria šiems atributams, tuo daugiau energijos iš egregoro gauna (ir atvirkščiai).

Tai susiję su tam tikrais atributais, kurie pozicionuoja mus visuomenėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje tam tikro lygio gydytojui „pridera“ važinėti BMW. Lietuvoje – galbūt kostiumas ir kaklaraištis vyrui signalizuoja tam tikrą statusą. Tai nebūtinai puikybė, tai gali būti tiesiog priklausymo tam tikrai profesinei ar socialinei „kastai“ ženklas. Religinės bendruomenės nariai dėvi tam tikrus drabužius. Netgi nusikalstamo pasaulio atstovai turi savo atributiką (stambios grandinės, tam tikros mašinos). Kryželis ant automobilio veidrodėlio – ar visada reiškia gilų tikėjimą? Dažnai tai tik noras save pozicionuoti, priskirti tam tikrai grupei, gauti iš jos energijos ir apsaugos. Amerikietiški sėkmės mokymai net rekomenduoja rengtis prabangiai, lankytis brangiuose viešbučiuose – kad „prisiliestum“ prie materialinės sėkmės egregoro energijos ir įsijungtum į jo srautą.

Klausytojos kelionių agentės patirtis su viešbučiais: - Įėjus į skirtingų klasių viešbučius, iškart jaučiasi skirtinga energetika, skirtingas egregoras. Prabangiuose VIP viešbučiuose tvyro tam tikros nerašytos taisyklės – ore jauti, kad čia nereikia rėkauti, reikia elgtis santūriai.

Pratęsimas: https://petruoka.blogspot.com/2025/04/2-dalis-egregorai-saves-pazinimo-kelyje.html

Autorius Edmundas Petruoka.
Jei paskaita patiko, galite atsidėkoti:
https://petruoka.blogspot.com/p/norintiems-paaukoti.html