2 dalis "Egregorai Savęs Pažinimo Kelyje"
Tai antra paskaitos dalis
Pabandykime apibendrinti esmines egregorų savybes:
Beasmeniškumas: Pats egregoras neturi asmenybės kaip žmogus. Tai labiau panašu į energoinformacinę programą ar dirbtinį intelektą. Tačiau, jei mes į jį kreipiamės kaip į asmenį (pvz., per maldą, vizualizaciją), jis gali pradėti bendrauti su mumis asmeniškai. Čia slypi įdomi galimybė, bet ir pavojus susitapatinti. Mes su mano žmona Vaida, kuri turi išlavintą gebėjimą vizualizacijai, bandėme tai tikrinti – vizualizavome egregorus, bendravome su jais, gavome atsakymus per vaizdinius, pojūčius kūne, per vaizdinius, vibracijas. Galite pabandyti savarankiškai: pirmiausia nuraminkite protą, po to išreikškite ketinimą (pvz., „noriu pamatyti savo giminės egregorą“), tada įsivaizduokite rūką, pa prašote pasirodyti egregoro formai. Ji gali būti nežmoniška, bet galite paprašyti pasirodyti žmogišku pavidalu. Tada galite užduoti klausimų, paprašyti dovanos (simbolinės), stebėti savo kūno reakcijas, emocijas, mintis – atsakymai ateina per visus šiuos kanalus. Žinoma, nereikėtų bandyti kontaktuoti su akivaizdžiai destruktyviais egregorais (pvz., kalėjimo, nusikaltėlių grupuočių). Taip pat reikia atsargumo, nes tai, kas atrodo kaip šviesa, ne visada ja yra. Kartą tikrinome vieną „tikėjimo“ egregorą – pasirodė, kad už jo slypi ne šviesi esybė, o tiesiog tamsi jėga. Po vizualizacijos Vaida jautė, kad ta esybė jos ieško, nes Vaida baigusi klausinėti tarytum „dingo“ iš jos diapazono. Šis metodas gali padėti patikrinti, kas iš tikrųjų slypi už gražių fasadų. Tai panašu į konsteliacijas, kurios taip pat yra darbas su egregorais (ypač giminės) ir karma. Čia reikalinga aukšta etika ir vidinė švara, nes nepagarba gali sukelti neigiamų pasekmių – egregoras gali „bausti“.
Veikia tik tuos, kurie rezonuoja: Egregoras veikia tik tą žmogų, kuris pilnai ar iš dalies pritaria jo „kodui“ – ideologijai, vertybėms, gyvenimo būdui. Prisijungti galima tik per rezonansą. Apsimetinėjimas ar kompromisai čia neveikia – egregoro neapgausi. Jei viduje yra prieštaravimas, naudos iš praktikos ar priklausymo grupei nebus.
Klausytoja duoda pavyzdį apie savo giminės situaciją: Atsakymas: Kai susijungia dvi šeimos su labai skirtingomis vertybėmis, istorijomis, įsitikinimais, jų egregorai persidengia. Vaikai, gimę tokioje šeimoje, gali jausti vidinį konfliktą, nes juose susiduria skirtingos programos. Kartais vaikai labiau linksta prie vienos giminės linijos, kartais – prie kitos. Santuoka yra labai rimtas dviejų (ar net daugiau, jei skaičiuosime tėvų linijas) egregorų susiliejimo procesas. Kuris gali atnešti tiek dinamikos ir naujų galimybių (giminės gali viena kitą papildyti, „išgydyti“), tiek degradacijos, jei egregorai konfliktuoja ar traukia žemyn. bet kuriuo atveju, labai svarbu išlaikyti pagarbą partnerio giminės egregorui, net jei jis sunkus ar nepriimtinas. Pagarbos nebuvimas kuria chaosą, nesėkmes. Net jei viduje sunku, reikia sąmoningai reikšti pagarbą – tai gali labai palengvinti gyvenimą, nes net destruktyvus egregoras tada mažiau kenks.
Energetiniai mainai: Per egregorą vyksta nuolatiniai energetiniai mainai tarp visų jo narių, net jei jie vienas kito nepažįsta. Jei vienam nariui sekasi, dalis jo sėkmės energijos pasiskirsto ir kitiems. Tai ypač svarbu dvasinėse bendruomenėse. Jei bendruomenė šviesi, nuoširdi, jos narių pasiekimai kelia visą grupės vibraciją ir padeda kiekvienam augti. Todėl bendraminčių grupė, šviesus egregoras, yra labai svarbus dvasiniame kelyje. Jis suteikia palaikymą, apsaugą (veikia kaip intuicija, kaip angelas sargas, gali „pravesti“ pro pavojus), veikia kaip veidrodis, padedantis pamatyti savo stiprybes ir silpnybes. Savarankiškai tobulėti daug sunkiau. Bet jei žmogus nepripažįsta grupės idėjų ar vertybių, jis iškrenta iš šių mainų, egregoras jį atstumia. Jaučiamas disonansas, atstūmimas.
(Pvz., apie jausmą, kai esi nepriimamas): Tai gali pasireikšti paprastais buitiniais dalykais: pamiršta pakviesti prie stalo, nepadeda lėkštės, tau trūksta kėdės, lėkštėje atsiranda negyva musė. Tai ženklai, kad neatitinki egregoro kodo (galbūt negeri, nerūkai, nekalbi tam tikromis temomis). Kolektyvas jaučiasi nepatogiai, pavargsta nuo tavęs ir pradeda tave išstumti, dažnai net nesąmoningai. Ką daryti tokioje situacijoje? Niekada nepykti, nesinervinti. Priimti nuolankiai, pagarbiai. Stebėti savo jausmus. Galbūt egregoras tave taip „treniruoja“, tikrina tavo nuoširdumą, atsidavimą. O gal tiesiog laikas išeiti.
Valdymo mechanizmas: Egregoras veikia žmogų per jo pasąmonę – įtakoja mintis, sprendimus, emocijas, elgseną. Žmogus dažnai galvoja, kad tai jo paties mintys ir norai, bet iš tiesų tai gali būti egregoro programa. Einant sąmoningumo keliu, galima pradėti jausti šią manipuliaciją – kaip kažkokia išorinė jėga verčia kažką daryti ar jausti. Anksčiau galbūt tai kėlė sumaištį („kas čia per nesąmonė?“), bet supratus egregorų veikimą, tai tampa aiškiau. Gali būti, kad net giminės egregoras saugo tave nuo netinkamų dvasinių krypčių – jei jis šviesus, jis gali „neprileisti“ tavęs prie sektų ar destruktyvių mokymų. Tokiu atveju bandant eiti „dvasiniu keliu“ į kažkokią bendruomenę, gali jausti atstūmimą, keistą elgesį iš kitų – tai gali būti tavo paties egregoro apsauga.
Sektos ir kai kurie uždari dvasiniai judėjimai dažnai konkuruoja su giminės egregorais, reikalaudami aukoti laiką, skirtą šeimai, darbui, įsitraukti į ceremonijas, atsisakyti senų ryšių. Čia svarbu atpažinti skirtumą tarp šviesaus ir tamsaus egregoro. Pagrindinis kriterijus: ar gali laisvai išeiti? Šviesus egregoras džiaugiasi tavo augimu ir savarankiškumu, net jei išeini. Tamsus egregoras niekada nepaleis be „bausmės“ – kaltės jausmo, baimės, gąsdinimų („nusisuksi nuo Dievo“, „tau nesiseks“, „pulsi į pragarą“). Jei kovoji su juo, pyksti – tu jį maitini savo energija ir lieki jo dalimi. Jei bendruomenė smerkia išeinančius, nustato kitus narius prieš juos – tai tamsus egregoras, nesvarbu, kokiais gražiais žodžiais apie Dievą, meilę ar kosminę sąmonę jis prisidengtų. Privalomas lankymas („jei nedalyvausi, bus blogai su sveikata“), hierarchinis skirstymas („tu geresnis už kitus, sėskis šalia manęs“) – tai irgi pavojaus signalai. Tavo paties egregoras (galbūt giminės) gali tave saugoti, sukeldamas vidinį pasipriešinimą tokioms struktūroms.
Taigi, angelas sargas iš dalies gali būti suprantamas kaip tavo šviesiųjų egregorų (giminės, galbūt tautos, galbūt dvasinės bendruomenės) jungtinė apsauginė funkcija.
Bogdanovičiaus knygoje taip pat kalbama apie kanalus, kuriuos egregoras gali suteikti žmogui, jei yra rezonansas:
Egregoras pirmiausia susiformuoja subtiliame plane, o paskui kuria struktūras materialiame pasaulyje. Egregoras palaiko savo atstovus, vadinamuosius „įgaliotinius“ arba „egregorinius žmones“. Tačiau čia slypi didelė grėsmė, ypač tiems, kas tampa šviesiųjų egregorų atstovais (pvz., dvasiniais lyderiais): pavojus sumaišyti Sielos kelią su egregoro idėja. Tai veda į dvasinį aklumą. Pavyzdžiui, kai Bažnyčia (kaip institucija, egregoras) sutapatinama su pačiu Dievu ar Kristumi. Tada žmonės, vedami tikėjimo egregorui, gali daryti baisius dalykus (pvz., religiniai karai, persekiojimai), tikėdami, kad vykdo Dievo valią. Tai nereiškia, kad visas egregoras yra blogas – jame gali būti daug autentikos, nuoširdžių žmonių (pvz., kunigų „iš dūšios“). Bet asmeniniame kelyje reikia gebėti atskirti. Jei žmogus sumaišo, jis gali puikybę palaikyti dvasiniu impulsu, pavydą – kova už teisingumą. Taip gimsta fanatikai – nuoširdūs, bet dvasiškai užmigę, nes vietoj Sielos balso girdi tik egregoro programą.
Kaip tai susiję su „rinktis save“ idėja? Moters (ar vyro) gyvenimas yra teisingas tada, kai ji renkasi save, savo autentišką kelią. Ne vyrą, ne vaikus, ne darbą, ne šeimą pirmoje vietoje – bet save. Ne egoistiškai, bet iš meilės sau, iš pagarbos savo Sielos keliui. Kai moteris aukoja save vaikams ar vyrui, kai vyras dirba nemėgstamą darbą „dėl šeimos“, atidėdamas save į šoną. Ar tai bus „užskaityta danguje“? Vargu. Tai tarnystė, bet ar tai Sielos tarnystė? Tikra tarnystė kyla iš vidaus, joje dalyvauja Siela, ir joje tu visada statai save į centrą, nes tai tavo kelias. Čia svarbu apmąstyti Mergelės-Žuvų astrologinę ašį (tarnystė sau vs tarnystė kitiems, praktiškumas vs dvasingumas). Reikia atskirti save nuo visų egregorų – šeimos, darbo, net dvasinės bendruomenės. Ne fiziškai išeiti, bet viduje. Užduoti sau klausimą: „Kaip aš gyvenčiau be šio žmogaus/šios grupės/šio darbo?“ Jei atsakymas „niekaip“, esi stiprioje egregoro įtakoje, ir apie autentišką dvasinį kelią kalbėti anksti, bet tai gali būti etapas. bet kuriuo atveju, reikia ugdyti vidinį savarankiškumą, „ašį“.
Trys žmogaus santykio su egregoru lygiai:
Net būnant šviesių bendraminčių rate, negalima tapti priklausomu. Jei ateiname į grupę iš pažeistos „vaikiškos“ dalies, ieškodami prieglobsčio, galime įstrigti baimėje atsitraukti. Šviesi bendruomenė turėtų padėti žmogui subręsti, bet tikslas – kad jis taptų savarankiškas. Todėl, pavyzdžiui, mūsų bendraminčių susitikimai – naudokitės jais, bet ne tam, kad taptumėte priklausomi, o tam, kad sustiprintumėte save ir galėtumėte praktikuoti savarankiškai. Sąmoningų žmonių grupėse formuojasi gražus, sąmoningas ryšys, neįkalinantis ryįys. Kai ateis laikas, galėsite su dėkingumu eiti toliau, galbūt kurti kažką savo.
Visiškai valdomas: Žmogus elgiasi stereotipiškai, pagal programą, nejaučia pasirinkimo laisvės (nors gali manyti, kad sprendžia pats). Giliai viduje toks žmogus nelaimingas, nes jo Siela yra užspausta. Net šviesiausias egregoras negali atstoti Sielos ir Dvasios ryšio. Egregoras veikia žemės lygmenyje, Siela – aukščiau.
Sąmoningas dalyvis: Žmogus pradeda jausti įkvėpimą, neįprastas mintis, tampa kūrėju. Jis suvokia savo santykį su egregoru, gauna iš jo palaikymą, pats jį maitina, bet visgi jaučia ir tam tikrą priklausomybę.
Kūrėjas/Reformatorius: Žmogus įgyja galimybę formuoti patį egregorą, daryti jam įtaką, keisti struktūrą, kurti naujus idėjų kanalus. Tai giliausia sąmoninga įtaka realybei. Tokie žmonės tampa mokytojais, lyderiais, kurie vėliau džiaugiasi, kai jų mokiniai tampa savarankiški ir eina kurti savo kelio (skirtingai nuo tamsių egregorų lyderių, kurie pavydi ir laiko).
Išėjimas iš egregoro:
Pabandykime apibendrinti esmines egregorų savybes:
Beasmeniškumas: Pats egregoras neturi asmenybės kaip žmogus. Tai labiau panašu į energoinformacinę programą ar dirbtinį intelektą. Tačiau, jei mes į jį kreipiamės kaip į asmenį (pvz., per maldą, vizualizaciją), jis gali pradėti bendrauti su mumis asmeniškai. Čia slypi įdomi galimybė, bet ir pavojus susitapatinti. Mes su mano žmona Vaida, kuri turi išlavintą gebėjimą vizualizacijai, bandėme tai tikrinti – vizualizavome egregorus, bendravome su jais, gavome atsakymus per vaizdinius, pojūčius kūne, per vaizdinius, vibracijas. Galite pabandyti savarankiškai: pirmiausia nuraminkite protą, po to išreikškite ketinimą (pvz., „noriu pamatyti savo giminės egregorą“), tada įsivaizduokite rūką, pa prašote pasirodyti egregoro formai. Ji gali būti nežmoniška, bet galite paprašyti pasirodyti žmogišku pavidalu. Tada galite užduoti klausimų, paprašyti dovanos (simbolinės), stebėti savo kūno reakcijas, emocijas, mintis – atsakymai ateina per visus šiuos kanalus. Žinoma, nereikėtų bandyti kontaktuoti su akivaizdžiai destruktyviais egregorais (pvz., kalėjimo, nusikaltėlių grupuočių). Taip pat reikia atsargumo, nes tai, kas atrodo kaip šviesa, ne visada ja yra. Kartą tikrinome vieną „tikėjimo“ egregorą – pasirodė, kad už jo slypi ne šviesi esybė, o tiesiog tamsi jėga. Po vizualizacijos Vaida jautė, kad ta esybė jos ieško, nes Vaida baigusi klausinėti tarytum „dingo“ iš jos diapazono. Šis metodas gali padėti patikrinti, kas iš tikrųjų slypi už gražių fasadų. Tai panašu į konsteliacijas, kurios taip pat yra darbas su egregorais (ypač giminės) ir karma. Čia reikalinga aukšta etika ir vidinė švara, nes nepagarba gali sukelti neigiamų pasekmių – egregoras gali „bausti“.
Veikia tik tuos, kurie rezonuoja: Egregoras veikia tik tą žmogų, kuris pilnai ar iš dalies pritaria jo „kodui“ – ideologijai, vertybėms, gyvenimo būdui. Prisijungti galima tik per rezonansą. Apsimetinėjimas ar kompromisai čia neveikia – egregoro neapgausi. Jei viduje yra prieštaravimas, naudos iš praktikos ar priklausymo grupei nebus.
Klausytoja duoda pavyzdį apie savo giminės situaciją: Atsakymas: Kai susijungia dvi šeimos su labai skirtingomis vertybėmis, istorijomis, įsitikinimais, jų egregorai persidengia. Vaikai, gimę tokioje šeimoje, gali jausti vidinį konfliktą, nes juose susiduria skirtingos programos. Kartais vaikai labiau linksta prie vienos giminės linijos, kartais – prie kitos. Santuoka yra labai rimtas dviejų (ar net daugiau, jei skaičiuosime tėvų linijas) egregorų susiliejimo procesas. Kuris gali atnešti tiek dinamikos ir naujų galimybių (giminės gali viena kitą papildyti, „išgydyti“), tiek degradacijos, jei egregorai konfliktuoja ar traukia žemyn. bet kuriuo atveju, labai svarbu išlaikyti pagarbą partnerio giminės egregorui, net jei jis sunkus ar nepriimtinas. Pagarbos nebuvimas kuria chaosą, nesėkmes. Net jei viduje sunku, reikia sąmoningai reikšti pagarbą – tai gali labai palengvinti gyvenimą, nes net destruktyvus egregoras tada mažiau kenks.
Energetiniai mainai: Per egregorą vyksta nuolatiniai energetiniai mainai tarp visų jo narių, net jei jie vienas kito nepažįsta. Jei vienam nariui sekasi, dalis jo sėkmės energijos pasiskirsto ir kitiems. Tai ypač svarbu dvasinėse bendruomenėse. Jei bendruomenė šviesi, nuoširdi, jos narių pasiekimai kelia visą grupės vibraciją ir padeda kiekvienam augti. Todėl bendraminčių grupė, šviesus egregoras, yra labai svarbus dvasiniame kelyje. Jis suteikia palaikymą, apsaugą (veikia kaip intuicija, kaip angelas sargas, gali „pravesti“ pro pavojus), veikia kaip veidrodis, padedantis pamatyti savo stiprybes ir silpnybes. Savarankiškai tobulėti daug sunkiau. Bet jei žmogus nepripažįsta grupės idėjų ar vertybių, jis iškrenta iš šių mainų, egregoras jį atstumia. Jaučiamas disonansas, atstūmimas.
(Pvz., apie jausmą, kai esi nepriimamas): Tai gali pasireikšti paprastais buitiniais dalykais: pamiršta pakviesti prie stalo, nepadeda lėkštės, tau trūksta kėdės, lėkštėje atsiranda negyva musė. Tai ženklai, kad neatitinki egregoro kodo (galbūt negeri, nerūkai, nekalbi tam tikromis temomis). Kolektyvas jaučiasi nepatogiai, pavargsta nuo tavęs ir pradeda tave išstumti, dažnai net nesąmoningai. Ką daryti tokioje situacijoje? Niekada nepykti, nesinervinti. Priimti nuolankiai, pagarbiai. Stebėti savo jausmus. Galbūt egregoras tave taip „treniruoja“, tikrina tavo nuoširdumą, atsidavimą. O gal tiesiog laikas išeiti.
Valdymo mechanizmas: Egregoras veikia žmogų per jo pasąmonę – įtakoja mintis, sprendimus, emocijas, elgseną. Žmogus dažnai galvoja, kad tai jo paties mintys ir norai, bet iš tiesų tai gali būti egregoro programa. Einant sąmoningumo keliu, galima pradėti jausti šią manipuliaciją – kaip kažkokia išorinė jėga verčia kažką daryti ar jausti. Anksčiau galbūt tai kėlė sumaištį („kas čia per nesąmonė?“), bet supratus egregorų veikimą, tai tampa aiškiau. Gali būti, kad net giminės egregoras saugo tave nuo netinkamų dvasinių krypčių – jei jis šviesus, jis gali „neprileisti“ tavęs prie sektų ar destruktyvių mokymų. Tokiu atveju bandant eiti „dvasiniu keliu“ į kažkokią bendruomenę, gali jausti atstūmimą, keistą elgesį iš kitų – tai gali būti tavo paties egregoro apsauga.
Sektos ir kai kurie uždari dvasiniai judėjimai dažnai konkuruoja su giminės egregorais, reikalaudami aukoti laiką, skirtą šeimai, darbui, įsitraukti į ceremonijas, atsisakyti senų ryšių. Čia svarbu atpažinti skirtumą tarp šviesaus ir tamsaus egregoro. Pagrindinis kriterijus: ar gali laisvai išeiti? Šviesus egregoras džiaugiasi tavo augimu ir savarankiškumu, net jei išeini. Tamsus egregoras niekada nepaleis be „bausmės“ – kaltės jausmo, baimės, gąsdinimų („nusisuksi nuo Dievo“, „tau nesiseks“, „pulsi į pragarą“). Jei kovoji su juo, pyksti – tu jį maitini savo energija ir lieki jo dalimi. Jei bendruomenė smerkia išeinančius, nustato kitus narius prieš juos – tai tamsus egregoras, nesvarbu, kokiais gražiais žodžiais apie Dievą, meilę ar kosminę sąmonę jis prisidengtų. Privalomas lankymas („jei nedalyvausi, bus blogai su sveikata“), hierarchinis skirstymas („tu geresnis už kitus, sėskis šalia manęs“) – tai irgi pavojaus signalai. Tavo paties egregoras (galbūt giminės) gali tave saugoti, sukeldamas vidinį pasipriešinimą tokioms struktūroms.
Taigi, angelas sargas iš dalies gali būti suprantamas kaip tavo šviesiųjų egregorų (giminės, galbūt tautos, galbūt dvasinės bendruomenės) jungtinė apsauginė funkcija.
Bogdanovičiaus knygoje taip pat kalbama apie kanalus, kuriuos egregoras gali suteikti žmogui, jei yra rezonansas:
- Informacinį kanalą: Įžvalga, aiškiaregystė, intuicija, žinojimas.
- Energetinį kanalą: Motyvacija, jėga, apsauga.
- Galimybių kanalą: Sėkmė, pasiekimai, įtaka, net valdžia.
Egregoras pirmiausia susiformuoja subtiliame plane, o paskui kuria struktūras materialiame pasaulyje. Egregoras palaiko savo atstovus, vadinamuosius „įgaliotinius“ arba „egregorinius žmones“. Tačiau čia slypi didelė grėsmė, ypač tiems, kas tampa šviesiųjų egregorų atstovais (pvz., dvasiniais lyderiais): pavojus sumaišyti Sielos kelią su egregoro idėja. Tai veda į dvasinį aklumą. Pavyzdžiui, kai Bažnyčia (kaip institucija, egregoras) sutapatinama su pačiu Dievu ar Kristumi. Tada žmonės, vedami tikėjimo egregorui, gali daryti baisius dalykus (pvz., religiniai karai, persekiojimai), tikėdami, kad vykdo Dievo valią. Tai nereiškia, kad visas egregoras yra blogas – jame gali būti daug autentikos, nuoširdžių žmonių (pvz., kunigų „iš dūšios“). Bet asmeniniame kelyje reikia gebėti atskirti. Jei žmogus sumaišo, jis gali puikybę palaikyti dvasiniu impulsu, pavydą – kova už teisingumą. Taip gimsta fanatikai – nuoširdūs, bet dvasiškai užmigę, nes vietoj Sielos balso girdi tik egregoro programą.
Kaip tai susiję su „rinktis save“ idėja? Moters (ar vyro) gyvenimas yra teisingas tada, kai ji renkasi save, savo autentišką kelią. Ne vyrą, ne vaikus, ne darbą, ne šeimą pirmoje vietoje – bet save. Ne egoistiškai, bet iš meilės sau, iš pagarbos savo Sielos keliui. Kai moteris aukoja save vaikams ar vyrui, kai vyras dirba nemėgstamą darbą „dėl šeimos“, atidėdamas save į šoną. Ar tai bus „užskaityta danguje“? Vargu. Tai tarnystė, bet ar tai Sielos tarnystė? Tikra tarnystė kyla iš vidaus, joje dalyvauja Siela, ir joje tu visada statai save į centrą, nes tai tavo kelias. Čia svarbu apmąstyti Mergelės-Žuvų astrologinę ašį (tarnystė sau vs tarnystė kitiems, praktiškumas vs dvasingumas). Reikia atskirti save nuo visų egregorų – šeimos, darbo, net dvasinės bendruomenės. Ne fiziškai išeiti, bet viduje. Užduoti sau klausimą: „Kaip aš gyvenčiau be šio žmogaus/šios grupės/šio darbo?“ Jei atsakymas „niekaip“, esi stiprioje egregoro įtakoje, ir apie autentišką dvasinį kelią kalbėti anksti, bet tai gali būti etapas. bet kuriuo atveju, reikia ugdyti vidinį savarankiškumą, „ašį“.
Trys žmogaus santykio su egregoru lygiai:
Net būnant šviesių bendraminčių rate, negalima tapti priklausomu. Jei ateiname į grupę iš pažeistos „vaikiškos“ dalies, ieškodami prieglobsčio, galime įstrigti baimėje atsitraukti. Šviesi bendruomenė turėtų padėti žmogui subręsti, bet tikslas – kad jis taptų savarankiškas. Todėl, pavyzdžiui, mūsų bendraminčių susitikimai – naudokitės jais, bet ne tam, kad taptumėte priklausomi, o tam, kad sustiprintumėte save ir galėtumėte praktikuoti savarankiškai. Sąmoningų žmonių grupėse formuojasi gražus, sąmoningas ryšys, neįkalinantis ryįys. Kai ateis laikas, galėsite su dėkingumu eiti toliau, galbūt kurti kažką savo.
Visiškai valdomas: Žmogus elgiasi stereotipiškai, pagal programą, nejaučia pasirinkimo laisvės (nors gali manyti, kad sprendžia pats). Giliai viduje toks žmogus nelaimingas, nes jo Siela yra užspausta. Net šviesiausias egregoras negali atstoti Sielos ir Dvasios ryšio. Egregoras veikia žemės lygmenyje, Siela – aukščiau.
Sąmoningas dalyvis: Žmogus pradeda jausti įkvėpimą, neįprastas mintis, tampa kūrėju. Jis suvokia savo santykį su egregoru, gauna iš jo palaikymą, pats jį maitina, bet visgi jaučia ir tam tikrą priklausomybę.
Kūrėjas/Reformatorius: Žmogus įgyja galimybę formuoti patį egregorą, daryti jam įtaką, keisti struktūrą, kurti naujus idėjų kanalus. Tai giliausia sąmoninga įtaka realybei. Tokie žmonės tampa mokytojais, lyderiais, kurie vėliau džiaugiasi, kai jų mokiniai tampa savarankiški ir eina kurti savo kelio (skirtingai nuo tamsių egregorų lyderių, kurie pavydi ir laiko).
Išėjimas iš egregoro:
Kai savavališkai išeini iš struktūros, ypač stiprios (darbo, religinės bendruomenės), natūraliai prarandi statusą, paramą, energijos kanalą. jei esi priešiškai nusiteikęs, egregoras gali „smūgiuoti“ – atima energiją, kurią anksčiau davė. Gali atsirasti „duobė“, jausmas, kad visi nusisuko, esi vienišas, nuo tavęs nusiskuka buvę draugai, bendražygiai, bendradarbiai. Seniau patriarchalinėse šeimose tėvas galėjo „išsižadėti“ nepaklusnaus sūnaus, neatiduoti palikimo – tai irgi energetinis atjungimas. Jei žmogus dvasiškai nesavarankiškas, tai gali sukelti ligas, nesėkmes, net žūtį.
Klausytojas klausia apie prakeikimų veikimą:
Klausytojas klausia apie prakeikimų veikimą:
Atsakymas - Jei tėvai prakeikia vaiką, vienintelė išeitis vaikui – nutraukti kontaktus ir kurti savo gyvenimą savarankiškai. Tam, kad atsistotum ant kojų, gali prireikti laikino prieglobsčio kitame, sveikesniame egregore, bet buvimo jame tikslas – suformuoti savo vidinį stuburą.
Klausytoja duoda pavyzdį apie palikimo energiją - “Gauti palikimą iš giminės ar asmens, su kuriuo buvo labai blogi santykiai, prakeikimai, atstūmimas. Ką daryti?”
Klausytoja duoda pavyzdį apie palikimo energiją - “Gauti palikimą iš giminės ar asmens, su kuriuo buvo labai blogi santykiai, prakeikimai, atstūmimas. Ką daryti?”
Atsakymas - Čia gali būti karminė kompensacija už patirtas skriaudas. Mintis parduoti turtą ir panaudoti pinigus kaip kompensaciją yra geras sprendimas. Svarbu vidinis nusiteikimas – priimti tai ne kaip įsipareigojimą tęsti tamsią liniją, bet kaip atlygį, atsiprašymą ir galimybę užbaigti destruktyvų ciklą.
Praktiniai žingsniai dirbant su egregorais:
Atpažinti: Apmąstyti, kokiems egregorams priklausote ir kokią energiją jie iš jūsų ima (arba jums duoda).
Įsigilinti: Išanalizuoti pasirinkto egregoro „kodą“ – kokios jo pagrindinės vertybės, taisyklės, programos? Ar jos jums tinka?
Pasirinkti: Sąmoningai nuspręsti – ar norite stiprinti ryšį su šiuo egregoru, ar atsiriboti? Jei jis žalingas – išeiti. Jei teigiamas – stiprinti sąveiką, bet visada išlaikant autonomiją. Autonomija, savarankiškumas – raktiniai žodžiai.
Stebėti manipuliacijas: Tamsūs egregorai visada maitinasi baime, kaltės jausmu, reikalauja ištikimybės, stato į konfliktą („rinkis – mes ar jie“), skatina kovoti su „priešais“, naudoja tapatybės jausmą („aš esu X, priklausau Y“).
Atsiriboti: Jei nusprendėte išeiti, reikia nutraukti emocinius, energetinius, socialinius ryšius. Kartais padeda ritualai (pvz., laiško rašymas, kurį darėme praeitame užsiėmime), fizinis daiktų (atributikos, knygų, nuotraukų) pašalinimas iš aplinkos, kad jie nekeltų prisiminimų ir nemaitintų seno ryšio.
Kurti naują sąmonę: Nepalikti tuštumos vietoje seno egregoro, o sąmoningai pasirinkti kelią, orientuotą į autentiškumą, dvasinę laisvę, o ne į kolektyvinį saugumą. Tai dažnai reiškia išėjimą iš komforto zonos.
Kaip atpažinti, ar veikia egregoras, ar autentiškas impulsas?
Egregoras: Sukelia priklausomybės jausmą („be šito aš niekas“), baimę (būti atstumtam, suklysti), reikalauja tikėti, neklausinėti, paklusti autoritetui, sukelia išsekimą arba dirbtinę euforiją, po kurios seka nuosmukis, stiprina kolektyvinį ego („mes geriausi“), orientuotas į išorę (ritualai, taisyklės, susirinkimai).
Autentiškas kelias: Ugdo vidinę laisvę, brandą, drąsą mąstyti pačiam, prisiimti atsakomybę, kviečia tyrinėti, patirti, ieškoti atsakymų savyje, nejaučiama kaltės dėl abejonių ar išėjimo, duoda tylią, stabilią vidinę jėgą, veda į ego transformaciją (atjauta, nuolankumas), orientuotas į vidų (tyla, sąmoningumas, tiesioginis patyrimas).
Jei praktika ar buvimas grupėje kelia įtampą, kaltę, baimę, pareigos jausmą – tai egregoro kabliukai. Jei kelia džiaugsmą, ramybę, aiškumą, jėgą – tai autentiška. Visada klauskite savęs: „Kodėl aš čia esu? Ką aš noriu patirti?“ Atsakymas turi kilti iš vidaus, iš gyvo kontakto su savimi.
Net jei esate „sveikame“ egregore (pvz., krikščionybėje, kur yra daug autentikos), visada ieškokite to, kas jame yra gyva, tikra – ieškokite „grynuolio“. Tai gali būti konkretus žmogus (kunigas), idėja, patirtis. Laikykitės to, kas maitina jūsų sielą, o ne išorinę struktūrą.
Tai tiek šiandien apie egregorus. Tikiuosi, buvo naudinga ir paskatino apmąstymams.
Praktiniai žingsniai dirbant su egregorais:
Atpažinti: Apmąstyti, kokiems egregorams priklausote ir kokią energiją jie iš jūsų ima (arba jums duoda).
Įsigilinti: Išanalizuoti pasirinkto egregoro „kodą“ – kokios jo pagrindinės vertybės, taisyklės, programos? Ar jos jums tinka?
Pasirinkti: Sąmoningai nuspręsti – ar norite stiprinti ryšį su šiuo egregoru, ar atsiriboti? Jei jis žalingas – išeiti. Jei teigiamas – stiprinti sąveiką, bet visada išlaikant autonomiją. Autonomija, savarankiškumas – raktiniai žodžiai.
Stebėti manipuliacijas: Tamsūs egregorai visada maitinasi baime, kaltės jausmu, reikalauja ištikimybės, stato į konfliktą („rinkis – mes ar jie“), skatina kovoti su „priešais“, naudoja tapatybės jausmą („aš esu X, priklausau Y“).
Atsiriboti: Jei nusprendėte išeiti, reikia nutraukti emocinius, energetinius, socialinius ryšius. Kartais padeda ritualai (pvz., laiško rašymas, kurį darėme praeitame užsiėmime), fizinis daiktų (atributikos, knygų, nuotraukų) pašalinimas iš aplinkos, kad jie nekeltų prisiminimų ir nemaitintų seno ryšio.
Kurti naują sąmonę: Nepalikti tuštumos vietoje seno egregoro, o sąmoningai pasirinkti kelią, orientuotą į autentiškumą, dvasinę laisvę, o ne į kolektyvinį saugumą. Tai dažnai reiškia išėjimą iš komforto zonos.
Kaip atpažinti, ar veikia egregoras, ar autentiškas impulsas?
Egregoras: Sukelia priklausomybės jausmą („be šito aš niekas“), baimę (būti atstumtam, suklysti), reikalauja tikėti, neklausinėti, paklusti autoritetui, sukelia išsekimą arba dirbtinę euforiją, po kurios seka nuosmukis, stiprina kolektyvinį ego („mes geriausi“), orientuotas į išorę (ritualai, taisyklės, susirinkimai).
Autentiškas kelias: Ugdo vidinę laisvę, brandą, drąsą mąstyti pačiam, prisiimti atsakomybę, kviečia tyrinėti, patirti, ieškoti atsakymų savyje, nejaučiama kaltės dėl abejonių ar išėjimo, duoda tylią, stabilią vidinę jėgą, veda į ego transformaciją (atjauta, nuolankumas), orientuotas į vidų (tyla, sąmoningumas, tiesioginis patyrimas).
Jei praktika ar buvimas grupėje kelia įtampą, kaltę, baimę, pareigos jausmą – tai egregoro kabliukai. Jei kelia džiaugsmą, ramybę, aiškumą, jėgą – tai autentiška. Visada klauskite savęs: „Kodėl aš čia esu? Ką aš noriu patirti?“ Atsakymas turi kilti iš vidaus, iš gyvo kontakto su savimi.
Net jei esate „sveikame“ egregore (pvz., krikščionybėje, kur yra daug autentikos), visada ieškokite to, kas jame yra gyva, tikra – ieškokite „grynuolio“. Tai gali būti konkretus žmogus (kunigas), idėja, patirtis. Laikykitės to, kas maitina jūsų sielą, o ne išorinę struktūrą.
Tai tiek šiandien apie egregorus. Tikiuosi, buvo naudinga ir paskatino apmąstymams.
Autorius Edmundas Petruoka.
Jei paskaita patiko, galite atsidėkoti:
https://petruoka.blogspot.com/p/norintiems-paaukoti.html
Pirmoji dalis: https://petruoka.blogspot.com/2025/04/1-dalis-egregorai-saves-pazinimo-kelyje.html
Jei paskaita patiko, galite atsidėkoti:
https://petruoka.blogspot.com/p/norintiems-paaukoti.html
Pirmoji dalis: https://petruoka.blogspot.com/2025/04/1-dalis-egregorai-saves-pazinimo-kelyje.html
Komentarai
Rašyti komentarą