60-oji diena. Lietuvių tautos egregoras

Sveiki. Šiandien kviečiu šiek tiek pamąstyti apie tai, kas iš tikrųjų yra egregorai – tas paslaptingas ir dažnai mistifikuojamas žodis.

Pats žodis „egregoras“ kilęs iš graikų kalbos. Jo ištakos aptinkamos net Biblijoje – ten egregorais vadinami angelai, kurie prižiūri žmoniją. Vėliau kai kurie šie angelai „krito“ ir tapo puolusiais. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje šį terminą plėtojo okultistai, o šiandien jis vis plačiau vartojamas ezoterinėje ir dvasinėje erdvėje. Tik klausimas – ar vartojame jį sąmoningai, ar nesąmoningai?

Kai kurie žmonės vis dar bijo paties pavadinimo „egregoras“. Tad pabandykime į šią temą pažvelgti blaiviai: kas tai per reiškinys?

Egregoras – kolektyvinės sąmonės darinys

Egregoras – tai kolektyvinės sąmonės struktūra, tam tikra energetinė-psichinė forma, kuri susiformuoja iš daugybės žmonių minčių, emocijų, įsitikinimų, vaizdinių ir ketinimų. Ji gali būti palaikoma tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai – ten, kur dėmesys, ten ir energija. Tai, apie ką galvojame, ką nuolat jausmiškai išgyvename – tą ir stipriname.

Egregoras visada gimsta iš idėjos. Žmonės ją palaiko, ir tam tikru momentu egregoras pradeda veikti autonomiškai – tarsi įgyja savarankišką egzistenciją astraliniame lygmenyje. Jis ima turėti savo vidinę logiką, programą, netgi sugeba daryti poveikį ne tik atskiriems individams, bet ir visai kolektyvinei sąmonei.

Asmeninė patirtis: kaip veikia egregoras

Visai neseniai buvau Klaipėdoje. Apsilankiau Smiltynėje – oras buvo puikus, įlipau į keltą. Šalia manęs atsisėdo moteris, kuri telefonu kalbėjo rusiškai. Nežinau, kokia jos tautybė – galbūt ukrainietė, gal kita. Bet kas mane nustebino – staiga pajutau pasipiktinimą. Tai man nebūdinga emocija. Ir iškart supratau: tai ne mano jausmas. Tai buvo egregoro įtakos pasireiškimas.

Lietuva – tai ne vienas egregoras, o jų visuma. Jie veikia kaip gyvas organizmas. Vienas jų – nacionalistinis egregoras, susijęs su tautiniu identitetu: „Aš esu lietuvis.“ Bet jei per šį identitetą ima veikti destruktyvios programos, prieštaraujančios sielos ir dvasios esmei – tai ženklas, kad reikia atsitraukti ir pažvelgti sąmoningai.

Jei žmogus neturi introspekcijos įgūdžių, jis gali galvoti, kad tai jo pačio mintys. Tačiau tai – egregorinė įtaka.

Kaip formuojasi tautinis egregoras?

Tautiniai egregorai formuojasi per daugelį metų, per kolektyvinius procesus. Pagrindiniai formuojantys faktoriai:

• Kalba – pagrindinis struktūrinis kodas, turintis savo vibracinį lauką, kuris apibrėžia mąstymo formas, pasaulio suvokimą, simbolių perteikimą.

• Kultūra ir ritualai – šventės, dainos, šokiai, apeigos, menas, kulinariniai papročiai – visa tai stiprina egregorą ir formuoja tautinę pasąmonę.

• Mitologija – kolektyviniai simboliai, tautosakos herojai, šventieji ženklai ir dievybės – jie tampa egregoro energetiniais mazgais, kurie formuoja moralinį kolektyvinį modelį.

• Istorinis naratyvas – istorinės patirtys, pasakojimai apie pergales, okupacijas, sukilimus, traumas – visa tai įrašo egregoro struktūrą į tautos atmintį.

Egregoro jėga: vidinis ir kolektyvinis konfliktas

Kai vyko 2022 m. invazija į Ukrainą, aš pats pajutau, kaip manyje sukyla stiprios emocijos. Tai buvo ne mano asmeninės emocijos – tai buvo egregorinės bangos, nacionalinio egregoro sujudimas. Tokios būsenos dažnai suvokiamos kaip patriotizmas, bet svarbu įsisąmoninti: ar tai tikras, vidinis pašaukimas, ar egregoro „šaukimas“?

Turime gebėti sąmoningai atpažinti, kur prasideda mūsų sielos kelias, o kur prasideda kolektyvinės sąmonės programos. Egregoras veikia per mūsų tapatybę – per kalbą, gimines, šeimą, tradicijas. Net ir išvykus į kitą šalį, ryšys su tautiniu egregoru išlieka. Jis veikia net kaip ilgesys, kvietimas, priminimas.

Egregoro normos: kas priimtina, o kas – gėdinga?

Egregoras diktuoja, kas yra normalu ir kas – nenormalu, kas gėdinga, o kas didvyriška. Vienas pavyzdys: jaunuolis per televiziją pasakė, kad nenori eiti į karą, nes tai prieštarauja jo dharmai. Ką darė egregoras? Užgriuvo visa visuomenės banga – smerkianti, kaltinanti. Bet juk tai buvo jo sąmoningas ir dvasiškai brandus pasirinkimas.

Egregoras veikia per emocijas. Jis verčia reaguoti impulsyviai, atima racionalumą. Jis kuria archetipus: „pareiga“, „Tėvynė“, „priešas“. Jis skirsto: „mes – jie“, „mūsų – svetimi“. Tai kolektyvinės energijos, kurios gali būti labai galingos, bet ne visada darnos keliu vedančios.

Kaip stiprėja egregorai?

Egregorai stiprėja, kai daug žmonių investuoja į juos savo dėmesį, emocijas, laiką, net pinigus. Tai vyksta per:

• kolektyvinius susibūrimus,

• šventes,

• kultūrines institucijas,

• tautinį švietimą.

Jei švietimas pagrįstas baime ar neapykanta – formuojamas agresyvus egregoras. Jei pagrindas yra sąmoningumas, kūryba ir pagarba – egregoras tampa darnos šaltiniu.

Svarbu savęs klausti: ar tai, ką palaikau, atitinka mano dvasinį kelią?

Kario dharma – viena. Kūrybinio žmogaus, menininko ar darbininko dharma – kita. Ir visi keliai turi būti gerbiami. Ne kiekvienas turi imti ginklą į rankas – kiekvienas turi atlikti savo dharmą.

Kaip silpnėja egregorai?

Egregoras silpnėja, kai nyksta bendra vizija, kai pamirštama kalba, kultūra, tradicijos. Emigracija, nusivylimas, šeimos, kurios atsisako kalbėti savo kalba – visa tai silpnina egregorą.

Tačiau egregoras gali ir atgimti. Per išsilaisvinimą, per sąmoningą naratyvo perrašymą, per tautinės simbolikos įprasminimą. Net per tautinę giesmę – jei ją giedame sąmoningai, su vidine intencija – galime transformuoti egregorinę struktūrą.

Simbolika ir sąmoningas perprogramavimas

Yra gilių idėjų, kad, pavyzdžiui, Lietuvos trispalvė susijusi su senaisiais dievais – Perkūnu, Laima, Saule. Tautinė giesmė – tai daugiau nei himnas. Tai gali būti energetinis perprogramavimo kodas, jeigu sąmoningai su ja dirbame. Kitą kartą pasidalinsiu praktika, kaip per ją galima transformuoti egregorą.

Perrašymas – natūralus procesas. Jei istorijoje akcentuojame tai, kas kelia žmogų, kas jį jungia, kas stiprina dvasines vertybes – egregoras stiprėja. Jei akcentuojame gėdą, menkavertiškumą – jis smunka.

Religiniai egregorai: konkurencija tarp simbolinių sistemų

Taip pat turime religinį egregorų sluoksnį. Lietuvoje dominuoja krikščioniškasis egregoras, bet vyksta konkurencija su pagoniškuoju. Kai kurie istorikai (pvz., Bumblauskas) sąmoningai ar nesąmoningai palaiko krikščioniškojo egregoro pozicijas. Tai irgi yra egregorų kova.

Tačiau esmė ne forma, o turinys. Ne tai, ar tu krikščionis, ar pagonis, bet ką tu vidumi spinduliuoji – ar gyveni dorai, sąmoningai. Tik tada gali sąmoningai bendrauti su egregoru – pažinti jį, dirbti su juo.

Sąmoningas darbas su egregoru: prabudęs žmogus kaip transformacijos šaltinis

Sąmoningai su egregoru gali bendrauti tik tas, kuris pažįsta save – savo sielą, dvasią, vidinį kelią. Tokį žmogų galime vadinti prabudusiu. Jis renkasi ne pagal išorinį spaudimą, o pagal vidinę tiesą. Jis suvokia, kokiu keliu eina ir ką palaiko.

Jei prabudę žmonės meldžiasi, medituoja su tautine intencija – dėl Tėvynės gerovės, kultūrinio sąmoningumo – tai stiprina tautinį egregorą subtiliame lygmenyje. Tai gali būti ir bažnytinės mišios, ir pagoniški ritualai, aukojimai protėviams, apeigos gamtoje – visa tai pažadina tautos kolektyvinę pasąmonę, kuri yra egregoro gyvybingumo pagrindas.

Taip pat egregoras stiprinamas per kūrybą – rašymą, muziką, dainavimą, tapybą, meną, kultūrinius renginius, per sportininkų pasiekimus. Kai žmonės vienijasi pozityviems tikslams – šventės, festivaliai, bendri projektai – egregoro vibracija pakyla.

Atsakomybė: kokį egregorą palaikome savo elgesiu?

Kiekvienas turėtume savęs paklausti – kokiomis savo mintimis, žodžiais, veiksmais aš palaikau tautos egregorą? Ar tai aukštesnės, šviesios, darnos vertybės, ar destruktyvūs, žemavibraciniai stereotipai?

Kai kurie sako: „Lietuviai pavydūs, nusivylę.“ Bet tai tik egregoro šešėlis. Jei jį palaikome, tokios energijos stiprėja. Todėl būtina nuolat „atsifutbolinti“ nuo ne savo minčių, atpažinti, kai mus bando užvaldyti kolektyvinės žemos vibracijos.

Reikia akcentuoti mūsų tautos šviesiąją pusę – dvasinius, kūrybinius, harmoningus bruožus. Dirbdami su savimi, medituodami, sąmoningai palaikydami aukštesnes idėjas – nesvarbu, ar tai per budizmą, krikščionybę, ar senąją pagonybę – mes stipriname tautos egregorą šviesia kryptimi.

Kaip egregoras veikia neigiamai?

Kai egregoras veikia destruktyviai – žmogus tampa fanatiku, šovinistu, priešišku kitų tautybių žmonėms. Užsikuria kolektyvinės traumos, keršto ir neapykantos energija. Tai sukuria vidinį konfliktą, žmogus tampa agresyvus, apsėstas idėjinės kovos.

Matome tai socialiniuose tinkluose – žmonės, kurie anksčiau buvo ramūs ir šviesūs, staiga pasikeičia. Jie kalba tik per neapykantą, įžeidinėja, nebegirdi argumentų. Tokie žmonės jau nebe mąsto laisvai – jų valią valdo egregoras. Tada prasideda stagnacija, bet po jos visada ateina transformacija – mirtis arba atgimimas.

Pozityvus egregoro veikimas: šaknis, dvasinis pasididžiavimas, sąmoningumas

Kai egregoras veikia pozityviai, jis tampa įkvėpimo šaltiniu. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Jaučiu savo šaknis, prisimenu protėvių vertybes, jų gyvenimo būdą. Tai mane stiprina – ne skirsto, o jungia. Toks egregoras palaiko kūrybiškumą, dvasinį augimą, bendrystę.

Kolektyvinis sąmoningumas kyla, kai žmonės bendradarbiauja, dalijasi, kuria bendrus tikslus. Tautos egregoras tampa gyvu lauku, kuris gali būti ir dvasinės evoliucijos instrumentas.

Išvada: egregoras – tai mūsų kolektyvinė galia

Tautos egregoras – tai daugiau nei mitas ar teorija. Tai gyvas laukas, kuris reaguoja į mūsų intencijas. Jis gali būti destruktyvus, jei mes jį tokį kuriame. Bet lygiai taip pat jis gali būti šviesus, doras, kuriantis – jei mes sąmoningai pasirinkame tokią kryptį.

Kiekvienas iš mūsų turi galią – per savo sąmoningumą, per pasirinkimą, per elgesį – formuoti egregoro vibracijas. Tai mūsų kolektyvinė atsakomybė ir mūsų vidinė galia.

Apie konkrečias praktikas, kaip galima perprogramuoti egregoro struktūras per tautinę simboliką, giesmę ar ritualus – pasidalinsiu kitame įraše.

Iki kitų susitikimų.

Papildoma medžiaga, apmąstymui ir savistabai:

Kaip atskirti savo asmeninį dvasinį balsą nuo egregoro diktuojamų emocijų ir minčių?

Tam reikalinga vidinė savistaba ir subtilus sąmoningumas. Štai keli praktiniai orientyrai, kurie padeda atskirti, kur kalba tavo siela, o kur – kolektyvinė egregoro programa:

1. Vidinė ramybė prieš impulsą. Dvasinis balsas visada kalba iš tylos, jis švelnus, bet aiškus. Egregoras dažnai veikia per stiprų emocinį impulsą – pyktį, baimę, kaltę, pareigos jausmą. Jei reakcija staigi, aštri, verčianti skubiai veikti – tai dažniausiai ne sielos balsas, o egregorinė banga.

2. Sielos balsas kuria vidinę dermę, egregoras – susipriešinimą. Po dvasinio sprendimo kyla šviesus aiškumas, net jei išorinis pasaulis nepritaria. Po egregoro įtakos sprendimo dažnai lieka įtampa, abejonė, emocinis išsekimas.

3. Klausyk kūno signalų. Kūnas jautriai reaguoja į egregorinius signalus – spaudimas krūtinėje, įtampa sprande, sunkumas skrandžio srityje. Kai sprendimas atitinka sielos kelią – kūnas atsipalaiduoja, kvėpavimas tampa gilesnis, atsiranda lengvumo pojūtis.

4. Kelk klausimą: „Ar tai tikrai mano pasirinkimas?“ Sąmoningai pasitikrink – ar tai kyla iš tavo vertybių, ar iš noro atitikti kolektyvo normas? Ar šis pasirinkimas derinasi su tavo giliais vidiniais įsitikinimais?

5. Atpažink kolektyvines klišes. Jei mintyse pasirodo šabloninės frazės – „taip reikia“, „taip daro visi“, „kas kitas, jei ne aš?“ – tai dažniausiai ne tavo vidinis balsas, o egregoro šablonai.

6. Nuolatinė meditacinė praktika. Tik per tylą ir vidinę refleksiją galima išmokti girdėti save. Kuo dažniau pasineri į vidinę tylą, tuo aiškiau pradedi jausti, kada kažkas ateina „iš vidaus“, o kada tai – išorinis laukas.

Kokia yra dvasinio pasipriešinimo egregorui vertė ir rizikos, kai žmogus sąmoningai atsisako kolektyvinio spaudimo?

Kokią iš to galima gauti vertę?:

1. Sielos autonomijos sustiprinimas. Kai žmogus atsisako veikti pagal kolektyvinį programavimą, jis grąžina sau galią. Tai dvasinės brandos požymis – gyventi iš vidaus, o ne pagal minios diktatą.

2. Dvasinė evoliucija. Egregoras gali būti pamoka, bet pasipriešinimas jam – šuolis aukštyn. Tai perėjimas nuo priklausymo kolektyvinei matricai į individualią sąmoningą egzistenciją.

3. Kitiems tampi gyvas pavyzdys. Toks žmogus, net ir tyliai elgdamasis, tampa transformuojančiu katalizatoriumi aplinkiniams. Vien jo buvimas atveria erdvę kitų sąmonėjimui.

Kokios rizikos?:

1. Socialinis spaudimas ir izoliacija. Kolektyvinės sistemos nemėgsta „atsiskyrėlių“. Žmogus, einantis prieš egregoro srovę, gali susidurti su kritika, atmetimu, net patyčiomis.

2. Vidinės abejonės ir vienišumo jausmas. Eiti prieš kolektyvą – tai eiti per nepatogumą. Reikia turėti stiprų vidinį stuburą, kad nepalūžtum vienatvėje ar išorinių iššūkių akivaizdoje.

3. Egregoro atsakas (energinė „atakos banga“). Egregoras, prarasdamas savo „narį“, gali bandyti susigrąžinti – per emocinį spaudimą, provokacijas, sapnus, vidines abejones. Tai natūrali egregorinės sistemos reakcija į atsiskyrimą.

Tačiau būtent tokie pasipriešinimai tampa dvasiniais žygdarbiais. Tai kelias į tikrą dvasinę laisvę – ne maištą prieš sistemą, o tylų, tvirtą buvimą savo tiesoje.

Jei patinka ši informacija, galite atsidėkoti: 
https://petruoka.blogspot.com/p/norintiems-paaukoti.html