Atjautos mantra



Atjautos mantrą ༀམཎིཔདྨེཧཱུྃ། tibetiečiai taria Om Mani Pėmė Hung. Ji apima visų Budų ir bodisatvų
atjautą ir palaiminimus, ypač žadina Atjautos Budos Avalokitešvaros palaiminimą. Avalokitešvara yra Budos pasireiškimas Sambhogakajos pavidalu, jo mantra laikoma Budų atjautos visoms būtybėms esme.
Pasakojama, kad prieš galybe amžių tūkstantis princų pasižadėjo tapti Budomis. Vienas iš pasiryžusių buvo Buda gautama Sidharta. Bet Avalokitešvara  davė priesaką netapti Buda tol, kol Budomis netaps visi tie princai. Jausdamas begalinę atjautą jis pasižadėjo išlaisvinti gyvas būtybes iš įvairių samsaros sferų kančių. Dešimties pasaulio krypčių Budų akivaizdoje jis pasimeldė: "Teteikiu pagalbą visoms būtybėms ir jei kada aš pailsiu, tesuyra mano kūnas į tūkstantį gabalėlių." Pasakojama jog pirmiausia jis nusileido į pragaro sferas, tada keliavo pas alkanąsias dvasias ir taip toliau, kol pasiekė dievų pasaulį. Iš ten jis pažvelgė žemyn ir apstulbo: iš pragarų jis buvo išlaisvinęs aibę būtybių, bet į tas nelaimingas sferas vis ritosi jų begalinė daugybė. Avalokitešvara ėmė labai sielvartauti ir akimirką prarado tikėjimą savo tauriąja priesaika. Tuomet jo kūnas subyrėjo į tūkstantį gabalėlių. Apimtas nevilsties jis dar spėjo sušukti visų Budų pagalbos. Iš visų visatos šalių jis suskrido jam padėti lyg snaigės, švelniai pūstelėjus vėjui - pasak vieno teksto. Savo didžia galia Budos vėl "sulipdė" jo kūną, ir nuo tada Avalokitešvara dar labiau sutvisko ir dabar dar geriau galėjo padėti visoms būtybėms. Jo atjauta vis stiprėjo ir stiprėjo, jam kartojant visų Budų akivaizdoje priesakos žodžius: 


"Tenepasiekiu aš galutinio Budos būvio, kol nenušvis visos gyvos būtybės."
Sakoma joga Avalokitešvarai liūdint dėl samsaros skausmo iš jo akių išriedėjo dvi ašaros; Budų palaiminimu jos virto dviem Taromis. Viena Tara - žalia, išreiškianti aktyviąją atjautos galią; kita- balta, įkūnijanti motiniškąjį atjautos aspektą. Vardas Tara reiškia vaduotoja, kuri plukdo mus per samsaros vandenyną.
Mahajanos sūtrose rašoma, kad Avalokitešvara davė savo mantrą pačiam Budai, o šis skyrė jam ypatingą ir taurų uždavinį padėti visoms visatos būtybėms artėti į Budos buvį. tą akimirką visi dievai siuntė jiems gėlių lietų, sudrebėjo žemė ir oras suskambo OM MANI PADME HŪM HRIH.
Mokymuose aiškinama, jog kiekvienas iš šešių mantros skiemenų - OM MA NI PAD ME HŪM - galingai veikia mūsų esybę, perkeičia vieną ar kitą jos lygmenį. Šie šeši skiemenys išvalo žalingas žmogaus emocijas, kurios yra nežinojimo apraiškos ir skatina blogus veiksmus, žodžius bei mintis, tokiu būdu kurdamos samsarą ir jos kančią. Išdidumą, pavydą, geismą, neišmanymą, godumą (šykštumą) ir pyktį mantra pakeičia į jų tikrosios prigimties esybes: šešių Budų Giminių Išmintis, kurios atsiskleidžia nušvitusiame prote.
Taigi kartodami mantrą apsivalote nuo šešių žalingų emocijų, kurios veda į šešias samsaros sritis. Tokiu būdu šeši skiemenys užtveria kelią atgimti tose sferose ir malšina toms sferoms būdingas kančias. Be to, kartojama OM MANI PADME HŪM apvalo ego sąrankas, skandhas , tobulina šešeriopus ribas peržengiančias nušvitusios širdies veiksmus, paramitas: dosnumą, darnų elgesį, kantrybę, uolumą, meditacinį susitelkimą ir įžvalgą. Taip pat sakoma, jog OM MANI PADME HŪM garantuoja stiprią apsaugą nuo visokiausių žalingų veiksnių ir įvairiausių ligų. 
Prie mantros dažnai pridedamas Avalokitešvaros "sėklinis skiemuo" HRIH, ir ji tampa OM MANI PADME HŪM HRIH. Visų Budų atjautos esmė - HRIH - katalizatorius, suaktyvinantis tą Atjautą, idant mūsų žalingos emocijos veiksmingiau virstu prigimtomis Išmintimis.
Kalu Rinpoče rašo:
Kitas mantros interpretavimo būdas: skiemuo OM yra nušviturios formos esmė; viduriniai skiemenys MANI PADME išreiškia nušvitimo kalbą; o paskutinis skiemuo HŪM simbolizuoja nušvitusį protą. Mantros vibracijoje glūdi visų Budų kūnas, kalba ir protas. Jis valo visų būtybių kūno, kalbos bei proto nešvarumus ir veda į galutinį tikslą. Kai tas garsas susilieja su mūsų tikėjimu. meditavimo ir mantros kartojimo uolumu, bunda ir ugdosi dvasią pakeičianti mantros galia. Tokiu būdu iš tiesu galima apsivalyti. 


O "Šūrangamos sūtroje" skaitome:
Koks švelniai paslaptingas yra Avalokitešvaros garsas. tai pirmapradis visatos skambesys... tai atslūgstančios jūros šniokštimas. Jo paslaptingas garsas išlaisvina ir nuramina visas kenčiančias būtybes, ieškančias pagalbos, ir žadina tvirtybės jausmą visuose, kurie ieško begalinės nirvanos rimties.
[Sogjalas Rinpočė "Tibetiečių gyvenimo ir mirties knyga" 394 psl. Mijalbos leidykla 2007]



Mantros kartojimas
...ypač paplitęs Tibeto budizme, sufizme, ortodoksinėje krikščionybėje ir induizme, yra proto sujungimas
su mantros garsais. Mantra apibūdinama kaip "proto sergėtoja". Žodžiu, mantra yra priemonė, kuri apsaugo mūsų protą nuo blogio. Nors taip pat galima sakyti, kad mantra apsaugo jus nuo jūsų pačių proto.
Kai esate nervingi, sutrikę ar emociškai pažeidžiami, mantros giedojimas ir kartojimas gali visiškai pakeisti jūsų proto būseną.
Kaip tai vyksta? Mantra tai garso esmė, tai tiesa, įkūnyta formoje. Kiekvienas jos skiemuo persunktas dvasinės galios, jame sutelkta dvasinė tiesa ir jis virpa palaimingos Budų kalbos virpesiais. Taip pat sakoma, kad protą "neša" subtilioji gyvybinė jėga, prana, tekanti visais subtiliais kūno kanalais ir juos valanti. Giedodami jūs savo kvėpavimą ir energiją keičiate mantros energija, tokiu būdu tiesiogiai veikiate protą ir subtilųjį kūną. 
[Sogjalas Rinpočė "Tibetiečių gyvenimo ir mirties knyga" 88 psl. Mijalbos leidykla 2007]

Komentarai

Populiarūs įrašai