54 diena. Trys mūsų asmenybės dalys, įnstrumentas savęs pažinimui.
Vidinis vaikas
Vidinis vaikas pradeda formuotis dar iki gimimo. Tai, ką jautė mama ir tėtis, kai buvau pradėtas, kokios buvo jų emocijos ar ketinimai, jau palieka pėdsaką. Vėliau – mamos išgyvenimai nėštumo metu: džiaugsmas, stresas ar baimė – visa tai tampa mano vidinio vaiko dalimi. Po gimimo svarbiausi yra pirmi septyni metai. Šiuo metu susiformuoja mūsų bazinės emocijos: ar jaučiamės saugūs, mylimi, ar išmokstame pasitikėti pasauliu. Pavyzdžiui, jei vaikystėje trūko dėmesio, vidinis vaikas gali vėliau reikštis per nesaugumo jausmą ar norą nuolat ieškoti paguodos. Sąmoningi tėvai gali padėti sustiprinti geras savybes, tarkim, drąsą ar smalsumą, ir sumažinti neigiamas, tokias kaip baimė ar uždarumas. Tie pirmi septyni metai – tarsi pamatas, ant kurio statomas visas gyvenimas.
Vidinis paauglys
Nuo 7 iki 14 metų prasideda kitas etapas – pereinamasis laikotarpis, kai formuojasi vidinis paauglys. Čia žmogus pradeda suprasti, kad jis nėra tik tėvų ar šeimos dalis – jis atskiras, unikalus. Tai laikas, kai mokykla, draugai, mokytojai tampa svarbesni už tėvus. Pavyzdžiui, jei draugai priima ir palaiko, paauglys išmoksta pasitikėti savimi. Bet jei jis jaučiasi atstumtas, gali užsisklęsti arba tapti pernelyg maištingas. Nuo 14 iki 21 metų vidinis paauglys galutinai susiformuoja – tai etapas, kai kuriame savo identitetą. Harmoningas paauglys jaučia orumą ir savivertę, o jei šis etapas chaotiškas, gali atsirasti perdėtas noras įrodyti save ar net destruktyvus elgesys, tarkim, pykčio protrūkiai ar rizikingi pasirinkimai.
Vidinis suaugęs
Nuo 21 metų pradeda bręsti vidinis suaugęs. Astrologijoje tai siejama su Saturno ciklu – maždaug 28–29 metais baigiasi pirmasis jo etapas, kai tampame labiau atsakingi už savo gyvenimą. Harmoningai besivystantis žmogus šiuo metu jaučia, kad vaikystė ir paauglystė padėjo pagrindą, o dabar metas augti į brandų „aš“. Suaugusioji dalis formuojasi visą gyvenimą, bet jos pamatas klojamas per šiuos metus. Pavyzdžiui, jei vaikystėje trūko meilės, o paauglystėje – pripažinimo, suaugęs gali jaustis neužtikrintas. Bet jei šios dalys subalansuotos, suaugusysis tampa žmogumi, kuris supranta save ir gyvena sąmoningai.
Kaip šios dalys veikia mus ir gydo
Suaugusioji dalis – tai mūsų vidinė išmintis, kuri apjungia vaiką ir paauglį. Vidinis vaikas gali pasireikšti, kai jaučiamės bejėgiai, tarkim, sakome: „Nieko negaliu pakeisti,“ ir nuleidžiame rankas – tai tamas guna, pasyvumo būsena. Vidinis paauglys iškyla, kai maištaujame ar siekiame įrodyti savo vertę – tai radžas guna, aistros būsena. O suaugusysis atneša satva guną – ramybę ir aiškumą. Būtent per suaugusiąją dalį galime išgydyti senas žaizdas. Pavyzdžiui, jei vaikystėje jautėmės nemylimi, suaugęs gali „perrašyti“ šią patirtį, duodamas sau meilę dabar. Terapijos ar dvasinės praktikos padeda atpažinti šias dalis ir jas subalansuoti.
Praktinis darbas su vidinėmis dalimis
Štai kaip galite dirbti su savo vidinėmis dalimis per paprastą meditaciją. Raskite ramų momentą, atsisėskite ir užsimerkite. Pirmiausia kreipkitės į vidinį vaiką: įsivaizduokite save mažą, gal 5 metų. Pasakykite jam: „Aš tave myliu, tu esi saugus, aš visada būsiu šalia.“ Galite mintyse jį apkabinti – pajusite šilumą ar net palengvėjimą. Šiandien meditavau, ir mano vidinis vaikas miegojo man ant kelių – tai buvo nuostabus jausmas. Tada pereikite prie vidinio paauglio: įsivaizduokite save 15-mečiu, gal maištaujančiu ar ieškančiu savęs. Pasakykite: „Tu šaunus, aš tavimi didžiuojuosi, daryk, kas tau svarbu.“ Su paaugliu kalbėkite kaip su draugu, o ne kaip su pavaldiniu. Mano paauglys meditacijoje laikė telefoną – ir aš jam leidau, nes svarbu priimti jį tokį, koks yra.
Kodėl tai svarbu ir ką daryti toliau
Suaugusioji dalis nuramindama savo vidinį vaiką ir paauglį, gali pilnai atsiskleisti. Ji – tarsi vidinis mokytojas, kuris mokosi priimti save visą: su baimėmis, maištu ir stiprybėmis. Joga, kuri reiškia „sujungimą“, padeda tai pasiekti per kasdienius įpročius: sveiką mitybą, rutiną ar meditaciją. Bet svarbiausia – pažinti save. Jei vidinis vaikas sužeistas ar paauglys išbalansuotas, net didžiausios žinios liks nepasiekiamos – mus valdys senos įtampos. Todėl pradėkite nuo mažų žingsnių: skirkite 5 minutes per dieną šiai meditacijai. Paklauskite savęs: „Kaip jaučiasi mano vidinis vaikas? Ko reikia mano paaugliui?“ Tai kelias į harmoniją – ir jis vertas mūsų laiko. Iki kito karto!
Komentarai
Rašyti komentarą