52 diena. Kaip išlaikyti dvasinę praktiką gyvą ir šviežią, kad ji netaptų mechanišku įpročiu?

Transkriptas iš susitikimo su bendraminčiais:

Klausimas: Kaip išlaikyti dvasinę praktiką gyvą ir šviežią, kad ji netaptų mechanišku įpročiu?
Atsakymas:
Nu… labai svarbu "neužmigti" atmerktomis akimis įsivėlus į rutiną... Nes jeigu praktika tampa tokia – sėdi, praktikuoji, praktikuoji.. bet viduje abojumas nieko nevyksta – tai jau ženklas, kad reikia sugrįžti prie esmės. Reikia prisiminti, kam pradėjai tą praktiką. Koks buvo motyvas, koks buvo pirmasis tas jausmas, tas šviesos blyksnis viduje kuris įkūrė tave.

Labai padeda tokia praktika,  kiekvieną kartą atsisėdus medituoti paklaust savęs: "Kodėl aš tai darau?" „O kaip aš šiandien jaučiuosi? Ką kūnas sako? Ką širdis sako?“ Ir tada pajausk, tą praktiką atlik ne kaip pareigą, o kaip gyvą susitikimą su savimi tikruoju.

Kartais būna, ateina mintys gal laikas kažką keisti, keisti meditacijos techniką? Bet jei praktikuosite gyvą santykį su savimi, nieko keisti nereikės, tereikia tik įkvėpimo įnešti, gal būt kokią naują intenciją įnešti, šiltą prisiminimą, gerumo jausmą. Galima net prieš praktiką pasakyti sau:  „Linkiu sau laimės. Švelnumo. Ramybės.“ Ir įsiklausykite kaip kūnas reaguoja, žiūrėk, pasakai žodį su jausmu ir vidus jau pradeda reaguot.

Jeigu per prievartą praktikuosite – tai niekur nenuves. Bet jeigu yra jausmas – viskas bus  gyva. Net jei tik penkias minutes – bet su jausmu, su širdimi – tai daug daugiau nei valanda mechaniško "kalimo".

Pasidalinsiu gražia citata:

Guru Padmasambhava mokė:
„Geriau medituoti trumpais laiko tarpais, bet dažnai, nei ilgai – be jokio rezultato.“
Jis pateikė vandens lašų pavyzdį: kuomet lašai krenta vienas po kito, jie pamažu kaupia energiją – jų galia ima augti. Kiekvienas lašas išlieka unikalus, bet visi kartu jie kuria sąmoningą tėkmę. Tokiu pačiu principu turėtų būti vystoma ir meditacijos praktika – trumpi, bet dažnai kartojami meditacijos seansai leidžia sukaupti giluminę jėgą ir įžvalgą.
Meditacija – tai dvasinės sąmonės ugdymo kelias, kuriame svarbus ne kiekis, o nuoseklumas ir vidinis įsigilinimas. Tad geriau trumpai, bet sąmoningai, nei ilgai, bet be esminės vidinės kaitos.
— Paldenas Šerabas Rinpočė

Iki sekančio susitikimo :)