45-oji diena. Dviejų savaičių būvimo miškuose apibendrinimas. Grįžtu į Kauną.

Štai medituojame miške paskutinę 14 dieną. Šiandien į pavakarę važiuosime namo, į Kauną, į miestą. O jau rytoj ryte "Tylos sode" laukia meditacija, susitikimai su bendraminčiais. Pirmadienio grupė – bendraminčiai, su kuriais studijuojame astrologiją. Vaida veda konsteliacijas, tai tyrinėtojų grupė. Antradienį irgi turime vakarinę grupę, kur vyksta meditacija ir joga nidra. Be to, turiu keletą naujų idėjų, ką darysime toliau. Taip ir prabėgo šios dienos.

Tikslas buvo atvykti čia, ir šiek tiek atstatyti savo savijautą, energetiką. Dabar, praėjus dviem savaitėms, galiu reflektuoti. Kai atvykau, čia buvo pilna sniego, ir lygiai tokia pat graži diena. Šiandien nuostabi diena, kaip ir vakar. Tiesiog sėdime su Rože (šuniu) ir tiesiog būname. Išėjau su Rože pasivaikščioti, dar norėjosi miške pasėdėti. Man labai patinka tiesiog būti gamtoje, klausytis garsų. Pavasaris dar tik bunda, bet paukšteliai jau po truputį čiulba.

Pirmosios trys paros buvo sudėtingos, tarsi lūžio momentas. Paskui –  buvo įvairių kitokių patirčių. Po savaitės buvimo gamtoje aiškiai pajutau, kaip stipriai mano aura buvo prisigėrusi miesto vibracijų. Iškilo vaizdinys – tarytum viduje būtų pripilta varžtų, dantratukų, tai triukšmo ir miesto minčių formos. Tai mane šokiravo. Supratau, kad jei noriu eiti šviesos keliu, būtina praktikuoti buvimą natūralioje gamtos aplinkoje. Neužtenka vien draugų rato, kurie praktikuoja tikrumą ir natūralumą – būtinas tiesioginis ryšys su gamta.

Mąstau, kaip suderinti miestą ir gamtą. Dabartinės sąlygos ir karma tokios, kad negaliu drastiškai atsisakyti miesto. Jei gyvenčiau vienas, būtų paprasčiau, bet yra įsipareigojimų – pareiga dukrai, Vaidai, draugams. Kaip ir kiti turi pareigų man, taip ir aš turiu savas. Svarstau, ar būtų galima rasti aukso vidurį – pusę savaitės būti mieste, kitą pusę gamtoje. Galbūt ateityje susiformuos galimybės rasti vietą, kurioje galėčiau visiškai atsipalaiduoti.

Gavau draugų pasiūlymų – jie gyvena šalia Kauno ir turi galimybę priimti mane, kad galėčiau pasibūti tyloje gamtoje. Bet svečiuotis – tai vis tiek svečiuotis. Todėl toliau dėlioju mintis, kaip iš tiesų derinti šiuos poreikius.  Ilgą laiką man atrodė, kad su dvasine praktika, gerais draugais ir tinkama aplinka galima neutralizuoti miesto poveikį. Tačiau realybė kitokia – organizmas ir kūnas pradėjo streikuoti. Sveikata dar nėra tokia, kokios norėčiau, bet bent jau žinau kryptį, kuria noriu judėti.

Būdamas čia negalėjau dirbti taip, kaip įprastai – net konsultacijas atidėjau. Iš pradžių planavau skaityti paskaitas, bet nepavyko. Tačiau vis tiek susidėliojau tam tikrus dalykus, atlikau darbus, kurie tiesiog savaime vyko. Klausausi savęs ir matau, kad prasideda naujas gyvenimo etapas. Astrologiškai tai irgi akivaizdu – laukia dar ne vieni išbandymų ir patikrinimų metai. Tik gyvenimo sūkuryje paaiškėja, kiek esi sąmoningas. Galima gražiai kalbėti, pasakoti, atrodyti protingu, bet realios gyvenimo situacijos parodo tikrąją kokybę.

Ačiū visiems, kas klausote, žiūrite, bendraujate. Pasidalinkite savo patirtimis – ar gyvenate gamtoje, ką tai jums duoda? Gal persikėlėte iš miesto į kaimą arba atvirkščiai? Ar pavyko atrasti pusiausvyrą? Aš pats planuoju rasti balansą tarp miesto ir gamtos. Netgi turiu palapinę, kurią nenaudojau porą metų – gal verta ją pasistatyti ir vasarą gyventi gamtoje.

Dėkoju visiems, kas buvo su manimi. Tęsiu kasdienius pasidalinimus – laukia dar daug įdomių dalykų. Iki!