40-oji diena. Trys budistinės meditacijos praktikos

Sveiki, sveiki! Tęsiu savo praktiką – šiandien jau 40-oji diena. Pagaliau atėjo tikras pavasaris: per porą dienų pas mus išnyko visas sniegas. Dabar pučia stiprus vėjas – turbūt visoje Lietuvoje jis stiprus. Čia viskas švilpia, ir man, kaip sakoma, toks vėjas patinka. Kai jis švilpia medžiuose, mane tai kažkaip ramina. Bent jau man taip atrodo – galbūt tai individualu, kiekvienam savaip. Taigi, šiandien noriu šiek tiek pasidalinti savo praktika. Kažkada žadėjau tai padaryti, o ir atsiliepimuose mačiau, kad jūs to norite, tad štai – įrašysiu.

Padarysiu įrašą apie tai, kaip galima praktikuoti budistinę praktiką. Tarkime, kiekvieną rytą tam skiriate valandą. Įsivaizduokite, kad turite valandą laiko, ir ją paskirstote taip: pusę valandos – vaikščiojimo meditacijai, o kitą pusę – sėdėjimo meditacijai. Pirmiausia papasakosiu, kaip atliekama vaikščiojimo meditacija. Reikia pasirinkti atstumą – tai gali būti 20, 30 ar 50 metrų. Pasirenkate takelį, pavyzdžiui, gamtoje, o jei esate namuose, galite eiti per visą kambarį. Svarbu, kad nereikėtų daug galvoti ar kad nebūtų per daug blaškančių išorinių veiksnių. Nors pradžioje tai nėra taip jau svarbu.

Vaikštoma natūraliu savo ritmu – kokiu tempu jums įprasta, tuo ir einate. Rankas galima laikyti kišenėse, sudėtas ant pilvo ar sukryžiuotas už nugaros – esmė, kad jos nesvyruotų. Vaikštant žiūrima į priekį, ne po kojomis, o maždaug į horizontą. Žinoma, šiek tiek matote, kur statote kojas, bet geriausia pasirinkti taką, kad nereikėtų nuolat žiūrėti žemyn. Taigi, nusistatote atstumą ir pradedate eiti. Jei vaikščiojimo meditacijai skiriate pusę valandos, pirmiausia priimate prieglobstį pagal budistinę tradiciją: „Budam šaranam gačiam, damam šaranam gačiam, sangam šaranam gačiam“ – prieglobstį prie Budos, Dharmos ir Sanghos. Šią prieglobsčio formulę ar mantrą galite pakartoti tris kartus.

Tada pradedate vaikščioti. Pirmas 10 minučių skaičiuojate žingsnius mintyse: „dešinė koja, kairė koja, dešinė koja, kairė koja“. Taip einate iki pasirinkto taško, apsigręžiate ir vėl: „dešinė koja, kairė koja“. Iš pradžių galite tai sakyti mintyse, o vėliau tiesiog sutelkti dėmesį: į dešinę koją, į kairę koją. Vaikštote natūraliu ritmu, nuolat sugrįždami į dabarties akimirką. Po 10 minučių pereinate prie kito etapo: dabar dėmesį sutelkiate į tai, kaip pakeliate koją. Pavyzdžiui, pakeliate kairę koją – dėmesys į ją, pakeliate dešinę – dėmesys į ją. Taip sąmoningai vaikštote dar 10 minučių. Paskutines 10 minučių suvokiate ne tik kojos pakėlimą, bet ir nuleidimą: pakeliate kairę koją, nuleidžiate, pakeliate dešinę, nuleidžiate. Tai darote savo tempu. Iš šalies niekas net nesuprastų, kad medituojate – galėtumėte taip vaikščioti kad ir parke.

Šią praktiką galima atlikti tiek lauke, tiek kambaryje. Atstumas turėtų būti fiksuotas, kad nereikėtų žiūrėti po kojomis, o dėmesys būtų sutelktas į priekį. Einama atsipalaidavus, bet labai dėmesingai. Palaipsniui, pripratus prie šios praktikos, galima iš karto būti sąmoningam: suvokti, kaip pakeliate koją, kaip nuleidžiate, ir taip toliau. Štai tokia yra vaikščiojimo meditacija.

Kita praktika – metta, arba meilės ir gerumo meditacija. Atsisėdate patogiai – taip, kad kūnas nebūtų nei per daug atsipalaidavęs, nei per daug įsitempęs. Kiekvienam tai individualu. Galima atsiremti į pagalvę ar net kėdės atlošą. Pirmiausia prisiminkite malonų gyvenimo įvykį – kai jautėte meilę ar gerumą. Jei sunku, galite įsivaizduoti, kad glostote mažą šuniuką ir jaučiate šiltą jausmą. Svarbu savyje sukurti tą gerą pojūtį. Tada pradedate linkėti sau sveikatos, laimės, džiaugsmo – visų geriausių, taurių savybių. Tai darote nuoširdžiai, įjungdami širdį. Linkite sau laimės, sveikatos, meilės. Paskui tą patį linkite artimiesiems – sutuoktiniui, vaikams, broliams, seserims – mintyse pereinate per visus, su kuriais bendraujate kasdien.

Vėliau plečiate ratą: galvojate apie giminaičius, kaimynus, bendradarbius, namo gyventojus, su kuriais sveikinatės, nors galbūt artimai nepažįstate. Dar plačiau – linkite laimės visam miestui, Lietuvai, viso pasaulio žmonėms. Tai daroma ne mechaniškai, o jaučiant. Galite kartoti frazę: „Linkiu laimės, linkiu [vardas] laimės, linkiu visiems draugams laimės, linkiu visiems, žiūrintiems šį vaizdo įrašą, laimės. Tegul jie būna laimingi, sėkmingi, sveiki, tegul jiems sekasi gyvenime, tegul nebūna kliūčių darant gerus darbus.“ Taip linkite 5 ar 10 minučių.

Likusį laiką atsisėdate tiesia nugara, užsimerkiate (arba liekate atsimerkę, sufokusavę dėmesį į objektą) ir stebite savo kvėpavimą. Tai natūralus kvėpavimas – ne pranajama, kai kvėpavimas reguliuojamas. Meditacijoje jūs leidžiate sau kvėpuoti taip, kaip kvėpuojasi: jei įkvepiate giliai – įkvepiate giliai, jei paviršutiniškai – paviršutiniškai. Stebite tai natūraliai, nieko neįtakodami. Protas norės kontroliuoti, bet reikia paleisti kvėpavimą. Tai visa esmė. Laikui bėgant šią praktiką galima ilginti, ypač kvėpavimo stebėjimą. Idealu būtų pusę valandos vaikščioti, atlikti metta meditaciją ir likusį laiką stebėti kvėpavimą. Po kvėpavimo stebėjimo dar galite palinkėti visiems laimės, sau – sėkmės, sveikatos, džiaugsmo, taikos, ir taip užbaigti praktiką.

Geriausia praktikuoti reguliariai, tam tikru laiku, tarkime, 6 valandą ryto. Nusistatykite tvarką, susirašykite eigą, kad nereikėtų galvoti, kas po ko. Savaitę praktikuokite, o jei norėsite, galite kreiptis į mane – pakonsultuosiu ar pabendrausime. Ši praktika tinka visiems, ne tik budizmą praktikuojantiems. Jei lavinate sąmoningumą, galite tai daryti be mantrų ar įvardijimų – tiesiog būkite dabartyje, priimkite save tokį, koks esate, stebėkite kiekvieną judesį, pojūtį, pažinkite savo protą. Taip jis pamažu nurimsta, išsivalo, ir tampa aiškiau, ką daryti toliau.

Kažkada buvo klausimas apie vipasaną – ar reikia save kankinti? Stovyklose, jei kyla skausmas ar abejonės, galima pasikalbėti su konsultantais. Savęs kankinimas blokuoja dvasinę praktiką, bet išmokti priimti diskomfortą yra naudinga. Aš pats buvau dviejose vipasanos stovyklose – pas Goenką ir pas vienuolę Piją. Diskomfortas iki tam tikro lygio padeda, bet svarbu, kad širdis neužkietėtų nuo per griežtų praktikų. Tai tiek. Ačiū už dėmesį ir iki rytojaus!