2 dalis: Dvasinis narcizmas: vidinio paauglio šešėlis ezoterikoje

Tie, kurie skelbia apie „prabudimą“, neretai ima skirstyti kitus į „miegančius“ ir „prabudusius“ pagal vieną kriterijų – ar jie pritaria jų nuomonei. Jei nesutinki – esi neva miegančiųjų tarpe. Jei pritari – esi „prabudęs“. Tai klasikinis psichologinės projekcijos pavyzdys, už kurio slepiasi ne dvasinė branda, o – puikybė.

Vidinis vaikas, paauglys ir suaugęs – trys sąmonės būsenos

Psichologiniame lygmenyje mūsų asmenybėje veikia trys svarbios jėgos: vidinis vaikas, vidinis paauglys ir vidinis suaugęs. Šios trys dalys tai žmogaus vidinės kokybės raiškos ir jos visos yra žmogaus asmenybės dalys. 
Žinojimas apie šias tris dalis, yra tarsi vidinis orientyras, padedantis geriau suprasti, iš kurios sąmonės pozicijos šiuo metu reaguojame į pasaulį.

• Vidinis vaikas – tai baimės, priklausomybės, saugumo siekis. Jis bijo suklysti, bijo būti atstumtas, trokšta išorinio stabilumo.

• Vidinis paauglys – tai noras išsiskirti, įrodyti savo vertę, pamokslauti, pasirodyti. Tai ego dominavimo fazė – tiek subtili, tiek akivaizdi.

• Vidinis suaugęs – tai savipakankama sąmonės būsena, kurioje žmogus veikia iš vidinės ramybės, o ne iš ambicijos.

Būtent vidinis paauglys dažniausiai pasireiškia ezoteriniuose ir dvasiniuose sluoksniuose – tiek agresyviai (Saulės tipas), tiek subtiliai (Mėnulio tipas). Abiejų tipų vidinis paauglys, ryškiai save pristato, kaip šviesos ir tiesos nešėją, projekcionuodamas šešėlį į menamus arba tikrus priešininkus.

Dvasinis paauglys – narcisizmo forma

Dvasinis paauglys – tai žmogus, kuris dar nepasiekęs brandos (aišku jis pats taip nemano, tačiau tai išduoda jo neramybė arba priešingai deklaruojama Šviesa), bet jau atradęs „nišą“ dvasinėje ar ezoterinėje erdvėje. Jis pradeda pamokslauti, deklaruoti, demonstruoti savo „prabudimą“, skirstyti žmones, vertinti jų „sąmoningumo lygį“. Tai puikybės išraiška, kuri maskuojasi po dvasingumo forma.

Neretai tokie žmonės tampa aktyviais socialinių tinklų veikėjais – cituoja šventraščius, rodo meditacines nuotraukas, arba kalba pakylėtu tonu, vardina kritikuojamus vardais, kabindamas etiketes, tačiau bet kuriuo atveju tai – ne autentiška būsena, o tiesioginis arba užslėptas įvaizdžio kūrimas.

Bahirmukhi ir Antarmukhi (sanskrito terminai) – dvi mokinių kryptys

Viename iš senųjų jogos mistinių tekstų išskiriami du mokinių tipai:

• Bahirmukhi – tie, kurie žiūri į išorę, vertina formą, įvaizdį, autoritetą, socialinį patvirtinimą.

• Antarmukhi – tie, kurie žvelgia į vidų, stebi savo ego, analizuoja reakcijas ir veikia iš vidinės sąmonės.

Pastarieji gali būti tylūs išoriškai, bet daug aktyvesni vidine prasme. Jie veikia ne iš ego, o iš darnos su savo vidine tiesa.

Dvasinio narcisizmo tipologija: Saulės ir Mėnulio modeliai

Ezoterikos erdvėje galima atpažinti dvi dvasinių narcizų (vidinių paauglių) formas:

• „Saulės tipo“ dvasinis narcizas – aktyvus, demonstratyvus, reikšmingas, kovojantis su visais, kas „nemąsto kaip jis“. Jis kalba griežtai, kritikuoja vardais, demaskuoja, šaukia: „visi guru – šarlatanai“, „aš pats esu dievas“.
  
  

• „Mėnulio tipo“ dvasinis narcizas – subtilus, švelnus, pakylėtas, iškalbingas, kalbantis „meditaciniu balsu“. Jis demonstruoja nušvitimą per estetiką, vaizdus, poetišką kalbą. Tačiau ir čia dažnai slypi noras būti išskirtiniu, ypatingu, matomu.
  
  

Šios dvi formos – tarsi viena medalio pusė. Abi kilusios iš to paties šaltinio – vidinio paauglio puikybės.

Dvasinė imitacija ir socialiniai tinklai – ego puota

Socialiniai tinklai tapo idealia terpe dvasiniam paaugliui reikštis. Neretai tie, kurie dar neseniai smerkė internetą kaip „žemą terpę“, po kiek laiko patys tampa influenceriais – dalijasi citatomis, pamokslais, įžvalgomis, nušvitusiųjų pozomis. Tai rodo, kaip dvasinė paauglystė pasireiškia ne tik per žodžius, bet per nenuoseklumą, prieštaringus veiksmus.

Svarbu suvokti – ne kiekvienas, kuris skelbia dvasinius tekstus ar kelia meditacijos nuotraukas, yra narcizas. Tačiau dvasinio narcisizmo bruožas – ne turinys, o motyvacija: ar tai kyla iš vidinės tylos? Ar iš noro būti pastebėtam, vertinamam, garbinamam?

Dvasinis narcizas dažnai kalba apie vidų, tikrumą, demaskavimą, bet viskas matuojama per išorę. Jis netgi gali kalbėti – apie ramybę, bet viduje nustumtas – nerimas, todėl jis nuolat jaučia konkurenciją,  pas jį natūralus noras būti „ypatingu“.

Pasyvioji ir aktyvioji narcizmo fazė

Dvasinis narcisizmas pasireiškia tiek pasyvia, tiek aktyvia forma:

• Pasyvioji fazė: pakylėtos kalbos, nuotraukos su šviesos aureolėmis, subtilūs gestai, šventraščiai, titulai, dvasiniai vardai, kuriamos mistinės atmosferos.

• Aktyvioji fazė: kategoriška kritika, atviras puolimas prieš „neprabudusius“, vieši demaskavimai, demonstratyvus priešingumas, agresyvus „apsivalymas nuo šėtono“.

Abi fazės kyla iš to paties šaltinio – vidinio nerimo, nepilnavertiškumo, vidinės tuštumos. Tik forma skiriasi – vieni sukuria dvasinio švelnumo įvaizdį, kiti pasiruošę rėkti, kad sunaikintų visas kaukes – bet neretai tik tam, kad įsitvirtintų savo paties ego pozicijoje.

Tikra dvasinė branda – ne deklaracija, o būsena. Vidinis suaugęs.

Tikra dvasinė branda – tai vidinė tyla, savipakankamumas, nuolankumas, gebėjimas išklausyti, kantrybė, paprastumas. Tai ne tai, ką sakai, o kaip tu esi, net kai niekas nežiūri.

Šios savybės retai matomos socialiniuose tinkluose, nes jos nėra efektingos. Tačiau būtent jos yra pagrindiniai požymiai, kad žmogus veikia ne iš paauglio, o iš vidinio suaugusiojo pozicijos.

Vidinis suaugęs – tai ne rodomas įvaizdis, o tylus, aiškus buvimas. Jis nesiekia būti pranašesnis. Jam nebereikia įrodinėti savo vertės. Jis veikia iš vidinės satvagunos, kuri jogos mokyme siejama su dharma – harmoningu veikimu pagal kosminį principą, o ne iš aistros (radžaso) ar pasyvumo (tamaso).

Gunų modelis ir psichologinė raida

Psichologinis modelis (vaikas – paauglys – suaugęs) puikiai dera su jogos mokymo trijų gunų sistema:

• Tamas guna (tamsa, inercija) – vaikiškoji būsena: baimės, priklausomybė, sąstingis.

• Radžas guna (aistra, veiksmas) – paaugliškoji būsena: konkurencija, troškimai, puikybė, noras dominuoti.

• Satva guna (tyra darna) – suaugusiojo būsena: ramybė, vidinė tvarka, veikimas iš sąmoningumo.

Žmoguje dažniausiai dominuoja viena iš šių gunų, o jos kokybė lemia, iš kokios sąmonės būsenos jis veikia pasaulyje.

Net pats vidinis vaikas ir paauglys gali turėti pasyvias ir aktyvias formas – nuo uždaros baimės iki aktyvaus emocionalumo, nuo tylios puikybės iki griausmingo „demaskuotojo“.

Nuo imitacijos prie autentiškumo

Narcisizmas dvasiniame kelyje – tai dažnas ir natūralus etapas. Kiekvienas žmogus tam tikru metu pereina per šį etapą. Tačiau svarbiausia – atpažinti, įsisąmoninti ir peržengti jį. Dėja jei veikiate socialinuose tinkluose, tapsite nebetoks efektingas ir įdomus.

Bet jei siekiate tikro dvasinio augimo, tik veikiant per vidinio suaugusio rolę, tik  tada atsiranda tikras ieškojimas – ne šlovės, ne pripažinimo, ne „nušvitusiojo“ statuso, bet tikrojo „aš“ ramybės. Tada žmogus nustoja bėgti nuo savęs per imitacijas, ir pradeda ieškoti tylos, ne žodžiais, o buvimu.

Bet kol žmogus vis dar viduje neramus – nesvarbu, kiek jis cituos šventraščius ar kaip subtiliai šnekės apie vidų – tai bus tik dvasinio paauglio scena.

Ir svarbiausia – paaugliškumas nesusijęs su išoriniu statusu ar gyvenimo lygiu. Paauglys gali būti turtingas verslininkas, žymus politikas, baigęs kelis universitetus, turintis žinių apie psichologiją ar religiją. labai reta matyti netgi mokytojus ir žinomus guru kurie veiktu iš suaugusio pozicijos. Pagrindinis požymis, jeigu jo elgesį vis dar valdo nerimas, puikybė, noras pasirodyti – tai viduje jis tebėra paauglys.

Nuo puikybės prie sąmoningos tylos

Dvasinis kelias – tai ne saves demonstracijos forma ir ne pozicija socialiniuose tinkluose. Tai vidinės tylos menas, kurį pažįsti ne per žodžius, bet per būseną.

Branda – tai ne tai, ką deklaruoji. Branda – yra tai, ką jauti savyje net tada, kai niekas tavęs nevertina.