Tibeto astrologija

 

Tibeto astrologija yra gilus ir sudėtingas mokslas, susijęs su budistine ir Bon tradicijomis. Ji apima dvi pagrindines kryptis: Kartsi (kinų penkių elementų astrologija) ir Naktsi (indų-jotish astrologija). Tibeto astrologija naudojama ne tik asmeniniams horoskopams sudaryti, bet ir sveikatos, dvasinės praktikos, svarbių gyvenimo įvykių prognozėms bei geriausių laikų nustatymui ritualams ir praktikoms.

Tibeto astrologija: istorija, metodai ir taikymas

Įvadas. Tibeto astrologija susiformavo susiliejus kelioms tradicijoms: vietos tibetiečių seniesiems tikėjimams, kinų ir indų (vedų) astrologijai bei budistinės Kalachakros („Laiko rato“) tantriškosios astrologijos sistemai (Tibetan Astrology). Tradiciškai ji laikyta vienu iš penkių šalutinių mokslų Tibete – astrologija apėmė ne tik būrimus ar pranašystes, bet ir laiko ciklų skaičiavimą, chronologijos sudarymą bei kalendoriaus rengimą (Tibetan Astrology). Astrologiniai skaičiavimai sudedami į metinį almanachą (Tibeto kalendorių), kuris iki šiol tebėra svarbus tibetiečių kasdienybėje – jis padeda užtikrinti, kad kasdienė veikla derėtų su kosminiu ritmu (Tibetan Astrology).

Tradicinis Tibeto astrologinės diagramos atvaizdas: centre pavaizduotas kiniškas vėžlys su ant nugaros išdėstytais devyniais meva (maginio kvadrato) skaičiais, aplink jį išdėstyti 12 metų ciklo gyvūnai; šonuose matyti 8 kinų trigramų (parkhų) simboliai, o viršuje dešinėje – budistinis Kalachakros („Dešimteriopai galingojo“) simbolis (Tibetan Astrology). Šiame viename paveiksle sutelkti svarbiausi Tibeto astrologijos komponentai, atspindintys kinų ir indų tradicijų sintezę. Tokie astrologiniai piešiniai Tibete naudoti kaip talismanai ir mokomieji žemėlapiai, vaizdžiai perteikiantys sudėtingus skaičiavimus.

Istorinė raida

Dar prieš budizmo atsiradimą Tibete egzistavo savita astrologinė praktika. Vadinamosios „beribės“ (arba bevardės) vietinės religijos laikais buvo praktikuojami įvairūs būrimo ir laiko skaičiavimo metodai, iš kurių paveldėta unikali penkių asmeninių jėgų samprata – La (gyvybingumas), Sok (gyvenimo potencialas), Lu (kūno sveikata), Wangthang (asmeninė galia) ir Lungta (sėkmės „vėjo žirgas“) (Tibetan Astrology). Šios penkios energijos siejamos su kinų zodiako metais globojančiais gyvūnais ir elementais (pavyzdžiui, gimusių Arklio metais gyvybinė jėga La atitinka Medžio elementą) (Tibetan Astrology). Senosios Bon religijos (ikibudistinės Tibeto tradicijos) šventikai taip pat plačiai naudojo astrologiją – Bon tekstuose aprašyti metodai skirti būrimams, blogų įtakų nuvijimui, astrologiniams skaičiavimams ir net ligų diagnostikai (Tibetan Astrology).

VII amžiuje Tibetas perėmė naujų astrologinių žinių iš Kinijos. Pagal tradiciją, 643 m. imperatoriaus Songtseno Gampo sutuoktinė, Kinijos princesė Wencheng (tibet. Kongdžo), atvežė į Tibetą kinų kalendoriaus ir astrologijos pagrindus (Tibetan Astrology). Iš kinų astronomijos bei astrologijos tibetiečiai perėmė tokius konceptus kaip trigramos (aštuoni parkha ženklai iš Yijing sistemos), devyni magiško kvadrato skaičiai meva, 12 metų ciklo gyvūnai, penki transformacijos elementai (Medis, Ugnis, Žemė, Metalas, Vanduo) ir jų Yin–Yang poliariškumas (Tibetan Astrology). Šie principai integruoti į tibetietišką kalendorių – metai imti skaičiuoti 60 metų ciklais (derinant gyvūną su elementu), Mėnulio-saulės kalendorius priderintas prie metų laikų. Kadangi tradicinis tibetiečių metų ciklas trunka 360 dienų, siekiant išlaikyti sinchronizaciją su astronominiais ciklais, tam tikros dienos kalendoriuje būna sudvejintos arba praleidžiamos, o kai kuriais metais įterpiamas ir 13-asis mėnuo (Tibetan Astrology).

Nuo VIII a., įsitvirtinus budizmui, astrologija Tibete dar labiau praturtėjo indiškos tradicijos elementais. Ypač svarbus buvo Kalachakros (Laiko rato) tantriškas mokymas, atgabentas iš Indijos ~XII a., kuris detaliai supažindino su astronominiais skaičiavimais ir horoskopų sudarymu (The Assimilation of Astrology in the Tibetan Bon Religion). Iš Indijos perimta dvylikos Zodiako ženklų sistema (Avinas, Jautis, Dvyniai ir t.t.), 27–28 Mėnulio nakšatrų (žvaigždynų) ciklas bei klasikinių planetų (Saulės, Mėnulio, Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio, Saturno ir mazgų Rahu/Ketu) judėjimų analizė (Tibetan Astrology). Tibeto (kaip ir vedų) astrologija išlaikė žvaigždinių (sideralinių) Zodiako ženklų naudojimą, skirtingai nei vakarietiškoje tradicijoje – dėl to per šimtmečius indiškųjų ir vakarietiškųjų horoskopų ženklai yra beveik visu ženklu prasilenkę (Tibetan Astrology).

Sujungus šiuos skirtingus šaltinius, susiformavo savita tibetietiška sintezės tradicija. Tibeto meistrai per šimtmečius adaptavo ir integravo kinų bei indų sistemas, suteikdami joms savitą tibetietišką atspalvį ir budistinę interpretaciją (Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine | Tibetan Medicine Today). Taip astrologija tapo integralia kultūros dalimi: ją praktikuoja budistų vienuoliai, perduoda Bon tradicijos žyniai, sudėtingi astrologiniai tekstai dėstomi vienuolynų mokymo programoje, o pagal astrologinius skaičiavimus sudaromas tibetiečių kalendorius naudojamas tiek religiniams, tiek pasaulietiniams tikslams.

Kartsi ir Naktsi sistemos

Laikui bėgant Tibete nusistovėjo dvi tarpusavyje susijusios astrologijos atšakos: kartsi ir naktsi, pažodžiui „baltoji“ ir „juodoji“ astrologija (Tibetan Astrology). Šie pavadinimai siejasi su geografine kilme – Indija tibetiečių vadinta „baltojoje“ šalyje, o Kinija – „juodojoje“ (pagal pasaulio šalių spalvinius pavadinimus) (Tibetan Astrology) (Tibetan Astrology). Kartsi (dkar rtsis) reiškia „baltoji kalkuliacija“ – tai indiškos kilmės astrologija, atėjusi per budistinę tradiciją (visų pirma per Kalachakros tantrą) (The Assimilation of Astrology in the Tibetan Bon Religion). Naktsi (nag rtsis) – „juodoji kalkuliacija“ – remiasi kinų kilmės metodais, dažnai tibetiečių vadinama ir jungtsi (elementų astrologija) dėl pagrindinio darbo su penkių elementų ciklais (Tibetan Astrology).

Kartsi (baltoji astrologija): ši sistema naudoja klasikinius Indijos astrologijos metodus. Joje svarbiausia planetų judėjimo dangaus zodiako ženklais analizė, sudarant asmeninius horoskopus pagal gimimo datą ir laiką. Kartsi grindžiama dvylikos Zodiako ženklų ciklu ir devynių dangaus kūnų (septynių tradicinių planetų bei mėnulio mazgų) padėtimis horoskopo būstuose, taip pat 27–28 Mėnulio žvaigždynų (nakšatrų) lentele (Tibetan Astrology). Tibeto vienuoliai astronomai sudarinėjo efemerides, skaičiavo užtemimus ir sudėtingus laiko ciklus remdamiesi Kalachakros teksto formule – iš esmės kartsi atitinka vedinę (indiškąją) astrologiją su tam tikrais budistiniais elementais. Ši „baltoji“ astrologija naudojama nustatyti žmogaus charakterio savybėms, likimo tendencijoms, svarbiems gyvenimo įvykiams (pvz., vestuvių metui) ir net būsimam atgimimui numatyti ( Tibetan Astrology | Tsem Rinpoche), pagal karmą atsineštą gimimo momentu.

Naktsi (juodoji astrologija): šios sistemos pagrindas – kinų tradicijos ciklai ir simboliai. Naktsi naudoja dvylikos metų gyvūnų ciklą: Žiurkės, Jaučio, Tigro, Kiškio, Drakono, Gyvatės, Arklio, Avies, Beždžionės, Paukščio* (Gaidžio), Šuns ir Kiaulės metai nuolat keičiasi ratu (Tibetan Astrology). Prie gyvūnų pridedamas penkių elementų (Medžio, Ugnies, Žemės, Metalo, Vandens) ciklas su Yin/Yang padalinimu, sudarant 60 metų sukimąsi (Tibetan Astrology) (Tibetan Astrology). Kiekvieni metai turi gyvūno-elemento kombinaciją, o metams pasikartojant kas šešiasdešimt metų, sudaromas vadinamasis rabdžungo (rab byung) ciklas. Be metų ir planetų ciklų, naktsi taip pat naudoja aštuonis parkha (trigramų) simbolius ir devynis meva (maginio kvadrato) skaičius (Tibetan Astrology) (Tibetan Astrology). Trigramų ir skaičių lentelės, perimtos iš senovės kinų I Ching tradicijos, kartu su gyvūnais ir elementais sudaro visą sistemą įvairioms pranašystėms. Naktsi astrologija daugiausiai taikoma kalendoriaus sudarymui, metų energetikos numatymui, suderinamumo analizėms (pavyzdžiui, santuokų) bei šugu prognozėms – kasmetiniams horoskopams, nurodantiems, kokia gyvenimo sritis tais metais bus stipri ar pažeidžiama.

*Pastaba: Tibeto 12 metų cikle dešimties metų gyvūnai atitinka kinų zodiaką, išskyrus vietoje Drakono kartais vartojamas Nagas, o vietoje Gaidžio – Paukštis.

Realybėje kartsi ir naktsi sistemos nėra visiškai atskirtos – tradicinis tibetiečių astrologas paprastai išmano ir taiko abiejų derinį. Pavyzdžiui, sudarant asmens horoskopą, atsižvelgiama ir į gimimo metų gyvūną bei elementą (naktsi komponentai), ir į tikslią gimimo momento planetų padėtį Zodiako ženklais (kartsi komponentai). Kaip pažymi tibetiečių mokytojai, ši mišri tradicija apjungia net tris ištakas: prie indiškos „baltosios“ ir kiniškos „juodosios“ astrologijos dar pridėdama senąjį Bon metodą, vadinamą „kapci“ – „skaičiavimu to, kas nematoma“ (Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine | Tibetan Medicine Today). Toks kompleksinis požiūris leidžia visapusiškai įvertinti žmogaus likimą: tiek pagal dangaus kūnų judesius, tiek pagal metų ciklo simbolius, tiek pagal maginius ženklus, taip padidinant prognozių tikslumą.

Ryšys su budizmu ir Bon tradicija

Budizmas. Tibeto budizmo tradicijoje astrologijai suteiktas svarbus vaidmuo, ją laikant išsilavinimo dalimi. Dar viduramžiais žymus mokslininkas Sakja Pandita suformulavo „penkių didžiųjų ir penkių mažųjų mokslų“ klasifikaciją, kurioje astrologija (tib. rtsis) minima tarp pastarųjų – kartu su kalba, medicina, menais ir logika. Tai reiškia, kad vienuolynuose astrologijos mokymasis buvo įprastas dalykas: dauguma išsilavinusių vienuolių gebėdavo sudaryti kalendorių, horoskopus ir atlikti būrimus. Ypač Gelug ir Bon vienuolynuose iki šiol veikia astrologijos skyriai, ruošiantys specialistus. Kadangi Tibeto astrologija integruota į Kalachakros mokymą, ji laikoma organiška budistinės doktrinos dalimi – manoma, jog per ją atsiskleidžia karmos ir priklausomybės ryšių (pratītja-samutpādos) veikimas laiko tėkmėje ( Tibetan Astrology | Tsem Rinpoche). Budistinis požiūris pabrėžia, kad nors žvaigždės rodo bręstančią karmos įtaką, žmogus, atlikdamas dorus veiksmus ir dvasines praktikas, gali neigiamą lemtį sušvelninti ( Tibetan Astrology | Tsem Rinpoche). Tibeto vienuoliai astrologai neapsiriboja tik prognozėmis – jie taip pat rekomenduoja dvasines priemones (maldas, ritualus, sąmoningumo praktikas) kaip būdus transformuoti neigiamus poveikius, taigi astrologija Tibete tarnauja ir budistinio kelio tikslams.

Bon tradicija. Ikibudistinė Tibeto Bon religija turėjo savitą astrologijos sistemą, kuri vėliau persipynė su budistine. Per šimtmečius Bon ir budistų tradicijos skolinosi viena iš kitos tiek ritualus, tiek astrologines žinias, todėl šiandien daugelis metodų sutampa (Tibetan Astrology). Bon šaltiniai teigia, kad jų mokytojas Tonpa Šenrabas dar prieš tūkstantmečius perdavė laiko ciklų ir būrimų mokslą; šį paveldą bonpo išlaikė net ir priimdami vėlesnę Kalachakros sistemą. Šiuolaikiniai bonpo vienuolynai savo mokymo programoje taip pat turi astrologijos ir elementų būrimų kursus – jauni vienuoliai mokomi tiek indiškosios kartsi, tiek kiniškosios naktsi pagrindų, priderintų prie Bon pasaulėžiūros (The Assimilation of Astrology in the Tibetan Bon Religion). Bonpos astrologai tvirtina, kad abi šios tradicijos iš tiesų dera su Bon kosmologija; pavyzdžiui, jie turi Bon versiją Kalachakros tekstui, kurį laiko savu kanonu. Bon tradicijoje yra net atskira laiko dievybė – Balčen Geko – laikoma visų trijų egzistencijos pasaulių ir laiko tėkmės valdovu (Tibetan Astrology). Ši dievybė atlieka panašų vaidmenį kaip budistinis Kalachakros dievas, saugantis laiko ciklo tvarką. Taigi tiek budizme, tiek Bon religijoje astrologija yra neatsiejama dvasinės tradicijos dalis, integruota į kosmologiją ir ritualus.

Astrologijos naudojimas kasdieniniame gyvenime

Tibetiečių kasdienybėje astrologija iki šiol padeda planuoti darbus ir apsisaugoti nuo nesėkmių. Kiekviena kalendoriaus diena turi savo energetinę kokybę, todėl pagal astrologines lenteles sprendžiama, kokius darbus tądien tikslinga ar netikslinga atlikti (Tibetan Astrology). Pavyzdžiui, tradiciškai būna numatytos palankios dienos kirpti plaukus (tikima, kad nukirpus plaukus netinkamą dieną galima sutrikdyti sveikatą), tam tikromis dienomis rekomenduojama kelti maldų vėliavas vėjo žirgo (sėkmės) energijai pakylėti, pradėti ilgesnes keliones ar svarbius verslo sumanymus, o kitomis dienomis tokių veiksmų verčiau vengti (Tibetan Astrology) (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Astrologiniai kalendoriai iš anksto pažymi mėnulio fazes – jaunatį, pilnatį, užtemimus – bei svarbias budistines šventes, kad žmonės galėtų priderinti savo veiklą prie „stiprių“ dienų. Pavyzdžiui, daugelis pasauliečių tibetiečių per pilnatis stengiasi atlikti daugiau dorybingų darbų (melstis, lankyti šventoves), tikėdami, kad tais periodais gerų veiksmų poveikis sustiprėja.

Tradiciniame Tibeto kaime astrologas (tsipön) būdavo svarbus patarėjas kone visais gyvenimo klausimais. Į jį kreipdavosi dėl beveik visko: kada laukti lietaus ar sniego (orų spėjimas), kada geriausias metas sėti ir nuimti derlių, ar dera duoti sutikimą dviejų žmonių santuokai ir kuri diena jai tinkamiausia, kada palanku išvykti į tolimą kelionę ar sudaryti svarbų verslo sandorį (Tibetan Astrology). Net kraustantis į naujus namus ar atidarant krautuvėlę, būtinai parenkama astrologiškai palanki data, kad sumanymas klostytųsi sėkmingai (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Jei horoskopas rodydavo tam tikram žingsniui nepalankų metą, planai būdavo atidedami arba imamos specialios apsaugos priemonės: vienuoliai pagal astrologų patarimus atlikdavo apvalančias maldas, kad pašalintų užtemusių žvaigždžių keliamas kliūtis (Tibetan Astrology). Taip tibetiečiai stengiasi kasdienius darbus derinti su kosmine tvarka, kad išvengtų nelaimių ir pasiektų sėkmę.

Astrologijos taikymas medicinoje

Tradicinė Tibeto medicina glaudžiai persipynusi su astrologija. Abi sistemos remiasi penkių elementų (Žemės, Vandens, Ugnies, Oro ir Erdvės) teorija, tad žmogaus sveikata aiškinama stichijų pusiausvyra kūne ir jį supančioje aplinkoje (Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine | Tibetan Medicine Today). Tibeto gydytojai amči nuo seno studijuodavo astrologiją kartu su medicinos tekstais – tai buvo būtina holistinio gydymo dalis (Tibetan Astrology). Astrologija padeda jiems nustatyti, kada paciento organizmo elementai išsibalansavę, kokie kosminiai faktoriai (planetų padėtys, metų elementas ir kt.) gali daryti įtaką ligos eigai, ir net patį ligos pradžios laiką. Savo ruožtu medicina siūlo šių disbalansų korekcijas: dietos pakeitimą, vaistažolių vartojimą, išorines terapijas. Iš tiesų tradicinis Tibeto gydymas ir astrologija veikia išvien: pirmasis gydo kūną, o antroji – analizuoja energetinius veiksnius ir nurodo dvasines priemones harmoningai elementų būklei atkurti (Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine | Tibetan Medicine Today) (Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine | Tibetan Medicine Today).

Vienas ryškiausių pavyzdžių – gydomojo laiko parinkimas. Tibeto gydytojai konsultuojasi su astrologais arba patys naudoja astrologines lenteles, spręsdami, kuriomis savaitės dienomis palankiausia pradėti tam tikrą gydymą ar atlikti specifines procedūras. Pavyzdžiui, planuojant moksibustijos (gydymo karštais žolelių kūgiais) seansus ar akupunktūrą auksine adata, parenkama diena, kuri sutampa su paciento gyvybės jėgos (Sok) arba dvasios (La) diena – tai yra savaitės diena, siejama su jo gimimo metų ženklu (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Manoma, kad tomis dienomis paciento gyvybinė energija būna stipriausia, todėl gydymas veiksmingiausias. Atvirkščiai, vengiama gydymą pradėti per vadinamąsias „mirtinas dienas“, kai pagal horoskopą žmogaus energija būna silpniausia (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Be to, astrologas gali pasiūlyti ir dvasinių gydymo priemonių: asmeniškai pacientui skirtų mantrų (gydomųjų maldų), apsauginių amuletų arba ritualų, skirtų nuraminti neigiamas planetų įtakas (Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine | Tibetan Medicine Today). Tokios priemonės papildo vaistažolių ar akupunktūros gydymą, suteikdamos visapusišką poveikį – kūnas gydomas fiziškai, o likimas ir dvasia harmonizuojami per maldą ir kosminę energiją.

Astrologija dvasinėse praktikose

Tibeto dvasiniame gyvenime astrologija naudojama planuoti ir atlikti svarbius religinius renginius bei praktikas tinkamu laiku. Vienuolynuose sudarant metinius ritualų grafikus, didžiosios šventės ir ceremonijos derinamos su astrologiniu kalendoriumi – stengiamasi parinkti palankias datas (pvz., didžiųjų budistinių dievybių dienas pagal mėnulio kalendorių), o vengti nepalankių užtemimų ar astrologinių „tuštumos“ periodų. Netgi aukštieji lama dažnai derina savo asmeninę praktiką su žvaigždžių rodmenimis. Pavyzdžiui, žinoma, kad Jo Šventenybė 14-asis Dalai Lama gimė Žemės Kiaulės metais, o jo vadinamoji „gyvenimo dvasios diena“ yra trečiadienis – todėl daugelis lamų linkę pradėti viešus mokymus trečiadieniais, laikydami tai palankia ženklu jų tėkmėai (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Taip pat, kai lamai rengiamos ilgų gyvenimo apeigos, jos paprastai atliekamos ankstyvą rytą per jo asmeninę gyvybės dieną, kad sustiprintų gyvybinę jėgą ir pratęstų gyvenimo trukmę (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Svarbūs religiniai įvykiai – tarkime, jauno tulku (inkarnavusio lamų įpėdinio) intronizacija vienuolyne ar naujojo gešės (aukščiausio teologinio laipsnio vienuolio) graduacijos ceremonija – taip pat būtinai numatomi astrologiškai palankiu metu (The Tibetan Calendar — Study Buddhism).

Be laiko parinkimo, astrologija tibetiečiams svarbi kaip priemonė atpažinti dvasines kliūtis ir jas pašalinti. Jei horoskopai ar ženklai rodo artėjančias nesėkmes, ligas ar kitas negandas, tibetiečiai imasi dvasinių praktikų, kad jas sušvelnintų. Pagal astrologų patarimus atliekamos specialios apsauginės pūdžos (aukojimo ir maldų ritualai), kalbamos užtarimo mantra maldos, rengiamos atsižadėjimo akcijos (pvz., gyvūnų gyvybių išgelbėjimas) – visa tai skirta neutralizuoti blogas žvaigždžių įtakas ir karmiškai apsivalyti (Tibetan Astrology) (Tibetan Astrology). Pavyzdžiui, jei metų prognozė rodo, kad žmogaus sėkmės energija – lungta („vėjo žirgas“) – yra nusilpusi, jam patariama iškelti daugiau maldų vėliavų, išpirkti gyvūnus iš skerdyklos ar užsakyti specialias klestėjimo apeigas, kad sustiprintų šį sėkmės nešėją (Tibetan Astrology). Taip dvasinės praktikos tampa atsaku į astrologijos perspėjimus: nepalankios lemties akivaizdoje tibetiečiai ne pasiduoda fatalizmui, o deda pastangas pakeisti situaciją per maldą, ritualą ir dorus darbus.

Bon tradicijoje astrologinės apsaugos praktikos taip pat labai reikšmingos. Minėtoji dievybė Balčen Geko, laikoma laiko valdovu, Bon pasekėjų yra šaukiama specialiais ritualais, norint išsklaidyti tamsias įtakas. Bonpo ritualuose gausu elementų, sutampančių su budistiniais – pavyzdžiui, naudojami tie patys astrologiniai moliniai spaudai (tarpai), žymintys dvylikos gyvūnų globėjus, kurie išdėstomi aplink altorių apsaugai; naudojamos spalvotos smėlio mandalos, simbolizuojančios Visatos harmoniją, ir kiti astrologiniai simboliai, turintys dvasinę galią apsaugoti erdvę ir žmones.

Astrologija svarbiems gyvenimo įvykiams

Astrologija Tibete tradiciškai lydi žmogų per visus svarbiausius gyvenimo įvykius – nuo gimimo iki mirties. Gimimo akimirką (ar net prieš gimstant vaikui) šeima paprastai kreipiasi į astrologą dėl naujagimio horoskopo sudarymo. Pagal kūdikio gimimo datą, valandą ir vietą apskaičiuojamas jo metų gyvūnas, elementas, mewa skaičius, parkha trigramų ženklai ir planetų išsidėstymas. Šie duomenys leidžia nuspėti būsimo gyvenimo tendencijas: kokios būdo savybės dominuos, kokie gabumai ar išbandymai laukia. Jei horoskopas atskleidžia grėsmingus ženklus (pavyzdžiui, blogas planetų kombinacijas, rodančias polinkį į ligas ar trumpą gyvenimą), tibetiečiai iškart imasi apsaugos priemonių. Vienuoliai atlieka ilgaamžiškumo maldas, paruošia specialius apsauginius talismanus, skaitomi šventraščių posmai, kad apsaugotų kūdikį nuo piktų dvasių ar nepalankių jėgų (Tibetan Astrology). Tokios apeigos neretai atliekamos netgi prieš pavadinant vaiką vardu. Tikima, kad teisingai atliktos astrologinės apsaugos užtikrina kūdikiui sklandų augimą ir sėkmingą gyvenimo pradžią.

Vėliau, kai žmogus rengiasi svarbiems gyvenimo žingsniams, astrologija vėl pasitelkiama. Santuoka tibetiečių kultūroje beveik neįsivaizduojama be astrologinio suderinamumo patikrinimo. Tėvai ar patys jaunieji kreipiasi į astrologą, kad šis palygintų jų gimimo metus ir kitus duomenis. Analizuojami jaunavedžių gyvūnų ženklai, gimimo elementai, lyginamos jų trigramų (parkhų) lentelės – tai vadinama „dešimties derinių“ suderinamumo analize (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Ši analizė nustato, ar poros horoskopai harmoningi: pavyzdžiui, tam tikri metų gyvūnai tradiciškai laikomi sunkiai suderinamais (tarkime, Žiurkė ir Arklys), o tam tikri elementai – konfliktiškais (pvz., Ugnis ir Vanduo). Jeigu randi daug nesuderinamų ženklų, porai gali būti patariama atlikti sutaikomąsias apeigas ar atidėti jungtuves į palankesnius metus. Nusprendus tęsti, astrologas parenka palankiausią datą vestuvėms. Šeimos paprastai nurodo norimą vestuvių laikotarpį, o astrologas, atsižvelgdamas į abiejų jaunųjų horoskopus, išrenka geriausią savaitės dieną ir net valandą sąjungai sudaryti (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Tradiciškai tibetiečiai ypač pabrėžia savaitės dienas – šeštadienis laikomas gerovės diena, siejama su planetos Saturno teikiama klestėjimo energija, todėl laikoma idealia diena nuotakai atvykti į jaunikių namus (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Jeigu išpuola, kad būtent šeštadienis tuo metu astrologiškai nepalankus (pvz., neša kokią nors konfliktinę įtaką pagal „dešimt derinių“ sistemą), tuomet vestuvių ceremonijai parenkama artimiausia kita laiminga diena. Vis dėlto net ir tokiu atveju patariama, kad nuotaka simboliškai įžengtų į vyro namus šeštadienį (pvz., išvakarių naktį) – taip stengiamasi nepraleisti gerovės energijos nešamos šios dienos (The Tibetan Calendar — Study Buddhism).

Mirtis taip pat neatsiejama nuo astrologinių skaičiavimų. Kai šeimoje kas nors miršta, beveik visada kviečiamas astrologas patarti dėl laidotuvių. Pagal mirties datą ir valandą jis apskaičiuoja, kuriuo metu ir net kuria kryptimi geriausia išnešti velionio kūną iš namų į laidojimo vietą (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Tibete būdinga dangaus laidotuvių praktika (kai kūnas atiduodamas grifams kalnuose) arba kremavimas, rečiau laidojimas žemėje – visais atvejais svarbu, kad kūnas būtų išneštas tinkamu metu ir tinkama kryptimi. Pavyzdžiui, astrologas gali pasakyti: „Išneškite kūną trečią dienos valandą pietų kryptimi“. Manoma, kad taip išvengiama, jog mirusiųjų dvasia (arba mirtį nešančios blogos jėgos) pakenktų namuose likusiems gyviesiems. Nustatoma ir gedulo apeigų trukmė bei pobūdis – astrologas pataria, kiek dienų melstis už mirusįjį, kokias sutras skaityti, ar reikia specialių apeigų piktosioms dvasioms nuraminti (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Net ir praėjus laidotuvėms, sudaromas velionio mirties horoskopas – jis padeda išsiaiškinti, ar teisingai atliktos visos apeigos. Tibetiečiai tiki, kad netinkamai parinktas laikas ar neatsižvelgimas į horoskopo perspėjimus gali sukelti problemų tiek šeimai (pvz., užtraukti dar vieną mirtį netrukus), tiek trukdyti mirusiojo sąmonės ramybei pomirtiniame pasaulyje (Tibetan Astrology). Todėl astrologinė konsultacija šiuo gyvenimo momentu laikoma būtinybe.

Be gimimo, vedybų ar mirties, tibetiečiai pasitelkia astrologiją ir kitiems svarbiems sprendimams. Persikraustymas į naujus namus, naujos krautuvės atidarymas ar net išvykimas ilgam laikui dirbti į užsienį – visa tai planuojama tik išsirinkus palankią dieną (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Tradiciškai Tibete netgi karavanų išvykimas prekiauti į kitus kraštus būdavo derinamas su astrologija – pirklių karavanas pajudėdavo tik „žalčio dieną“ ar panašiu laiku, kurį astrologas nurodydavo kaip saugiausią kelionei. Švietimo ir dvasinio kelio pradžia taip pat derinama su žvaigždėmis: tarkime, tėvai parenka palankią dieną išleisti vaiką į vienuolyną mokytis, kad jo dvasinis kelias būtų sėkmingas (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Jauno vienuolio pirmosios įžados ar jaunos vienuolės tonzūra (plaukų nuskutimas) atliekami tik gerą dieną – tibetiečiai tiki, kad priešingu atveju vaikas gali susirgti (pvz., netinkamą dieną nukirpus kūdikio pirmuosius plaukus, jam gali išsivystyti žaizdos) (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Galiausiai, daugelis tibetiečių Naujųjų metų (Losaro) pradžioje ar per savo gimtadienius kreipiasi į astrologą metinei prognozei. Astrologas, apskaičiavęs einamųjų metų elementą ir jo santykį su kliento gimimo elementu, pasako kuri gyvenimo sritis (sveikata, finansai, šeima, karjera, dvasiniai reikalai) tais metais bus stipri, o kurioje reikėtų pasisaugoti. Taip pat jis nurodo „kliūčių metus“ (paprastai kas 12 metų, kai sutampa gimimo gyvūnas) ir kaip per juos apsisaugoti. Pavyzdžiui, verslininkai neretai tiesiogiai klausia: „Ar šiemet seksis mano verslui?“. Astrologas tokiu atveju gali atlikti specialų pranašavimą – Tibete žinomas metodas „atsirandantis iš balsių“ – kai formuluojamas klausimas ir pagal žodžių skaičių bei kitus požymius atliekamas numerologinis skaičiavimas, susiejantis likučius dalijant iš septynių su tam tikromis planetomis (The Tibetan Calendar — Study Buddhism). Gautas rezultatas parodo, kurios planetos energija dominuos – pavyzdžiui, likutis „4“ siejamas su Merkurijumi, tad prekybos verslui tai geras ženklas. Toks detalus mo (būrimas) leidžia nuspėti, ar planuojamas projektas bus sėkmingas, ir ar nereikėtų imtis papildomų atsargumo priemonių. Apibendrinant, svarbiausi gyvenimo žingsniai Tibete retai žengiami nepasitarus su astrologija – ji tarsi patikimas patarėjas, padedantis pasirinkti tinkamą laiką ir pasiruošti tam, ką žada likimas ( Tibetan Astrology | Tsem Rinpoche).

Šaltiniai:

1. Sangye, Namgyal. Tibetan Astrology. A View on Buddhism – Astrology (2010) (Tibetan Astrology) (Tibetan Astrology)
2. Tibetan Astrology – International Kalachakra Network (Tibetan Astrology) (Tibetan Astrology)
3. Study Buddhism: Alexander Berzin. The Tibetan Calendar – Astrology and Divination (2014) (The Tibetan Calendar — Study Buddhism) (The Tibetan Calendar — Study Buddhism)
4. Men-Tsee-Khang (Tibetan Medical & Astro. Institute). Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine (2014) (Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine | Tibetan Medicine Today) (Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine | Tibetan Medicine Today)
5. Clemente, Adriano. An Introduction to Tibetan Astrology. Ligmincha Institute (2020) (Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine | Tibetan Medicine Today) (Relationship between Tibetan Astrology and Tibetan Medicine | Tibetan Medicine Today)
6. Martin, Dan. The Assimilation of Astrology in the Tibetan Bon Religion. Extrême-Orient, Extrême-Occident 35 (2013) (The Assimilation of Astrology in the Tibetan Bon Religion) (The Assimilation of Astrology in the Tibetan Bon Religion).