31 diena. Eksperimentas... 14 dienų miškų apsuptyje

Sveiki visi! Štai esu žiemiškoje vietoje, galiu šiek tiek parodyti aplinką (žr.video). Už manęs matosi sodyba – būtent joje planuoju pagyventi kurį laiką. Dabar esame čia dviese su Rože, visiškai vieni, miškų apsuptyje. Čia yra šioks toks internetas, tad bandysiu atlikti ir kai kuriuos darbus – pažiūrėsime, kaip viskas klostysis. Yra planas bent porą savaičių čia praleisti. Tokį sprendimą priėmėmiau todėl, kad miesto energija, rodos, pradėjo stipriai įtakoti mano sveikatą Nežinau, ar anksčiau apie tai kalbėjau, bet jau kuris laikas ėmiau jausti tam tikrus pervargimo (perdegimo) simptomus. Atrodo, kad viskas mano gyvenime subalansuota – ir veikla mėgstama, ir mityba tvarkinga, ir bendravimas nuostabus, tačiau organizmas - kūnas vis tiek savaip reaguoja. 

Tai tapo matoma kai prieš tris metus atsikrausčiau į Kauną. Viskas atrodo labai gerai, bet vieta, kur gyvenome, turi savo specifinių niuansų. Gyvenu šalia aktyvios gatvės, šalia Laisvės alėjos – nuolatinis triukšmas, tiek dieną, tiek naktį. Norisi gryno oro, atsidarai langą – triukšmas, uždarai – šiek tiek tyliau, bet vibracija vis tiek juntama. Iš pradžių ignoravau, nekreipiau dėmesio, bet laikui bėgant pastebėjau, kad mano sveikata pradėjo svyruoti. Atsirado neįprasti kūno simptomai. Kai vasarą mažiau būdavau mieste – viskas atsistatydavo, o grįžus vėl jausdavau, kaip energija tarytum išteka. Atrodytu jog praktikos turėtu atsverti, medituoju, kvėpuoju, atlieku pratimus, fizinis aktyvumas, tačiau kūnas vis tiek reaguoja savaip. Padidėjo emocinis jautrumas, ir aišku, aš visada pasižiūriu savo horoskopą analizuoju ir vertinu ir per astrologinę prizmę. Tikrai, šiuo metu tam tikri tranzitai veikia mano jautrias horoskopo vietas– tranzitinis Ketu eina per mano 12-ą būstą, susijungdamas su mano Lilitu, artėja link Plutono. Tai man kelia norą atsiskirti, būti tyloje, kyla seni dalykai, senos problemos. 

Visa tai įvertinęs pasitaręs su Vaida, ir priėmiau sprendimą išbandyti gyvenimą gamtoje. Kol kas nedarau jokių galutinių išvadų – apskritai sprendimai dėl gyvenamosios vietos nėra paprasti, juk nesu vienas, turiu šeimą, draugus, bendravimo poreikį. Bet kartais, kai jau jautiesi tarsi priremtas prie sienos, supranti, kad jau prieita riba, yra būtina kažką keisti. Įdealu būtu rasti kažkokį aukso vidurį. Dabar šiuo metu tiesiog stebiu save ir leidžiu sau išbūti šiame procese. 

Atsimenu, kai seniau gyvenome Klaipėdoje, buvo toks įvykis su manimi – nežinau, ką jie ten įjungė, gal 5G, gal kažką kitą, bet staiga pajutau stiprų energetinį diskomfortą. Atrodė, kad mano subtilus kūnas tiesiog „dega“. Pamenu, sėdau ant dviračio ir nuvažiavau į pajūrį, į mišką. Praleidau pusę dienos gamtoje, kol bent kiek atsigavau. Tada grįžęs pasakiau Vaidai: „Reikia kažką daryti, nes miestas tiesiog degina.“ Tada priėmėme sprendimą ir išsikraustėme gyventi į kaimą, Žemaitijon. 

O dabar, kai vakar apsilankau Klaipėdoje ir palyginau to miesto energetiką su Kaunu, tai iš tiesų Klaipėdos energetika atrodo kaip kaimas. Taip jau susiklostė jog gyvenimas visą laiką mane vedė per situacijas kur tekdavo daryti pasirinkimus, deja visada sprendimus priimdavau tada, kai kūnas pradėdavo juos diktuoti. Lyg ir matai racionalius argumentus, bet galutinį tašką padeda būtent kūno reakcija, kai kūnas patiria stiprų stresą, baigiasi visi filosofavimai – jis pasako savo žodį. Netgi čia atsivežiau knygą, "Tavo kūno išmintis" ji apie tai, kaip svarbu klausytis savo kūno. 

Deja yra daug dvasinių praktikų linkusių sumenkinti kūno reikšmę, bet manau, kad to daryti neverta. Kūnas yra mūsų sielos, mąstymo ir jutimo pratęsimas. Jis – tarytum sielos veidrodis, ir į jo signalus reikia rimtai atkreipti dėmesį. Tai štai, su jūsų palaikymu, su gerais komentarais ir palinkėjimais mėgausiuosi šia nuostabia vieta. Tai mano brolio (Roberto) ir brolienės (Editos) sodyba, turinti ilgą seną istoriją. Dėkoju jiems už gerumą, ir iki kito susitikimo!