30 diena. Dvasinė draugystė

Sveiki, sveiki! Šiandien esu Klaipėdoje. Atvažiavome į jogos centrą. Vaida visą dieną skirs savo praktikoms, o aš išėjau pasivaikščioti po iš tikrųjų mylimą miestą. Man Klaipėda yra tarsi meilės miestas, nes būtent čia mes su Vaida susitikome. Gyvenau čia apie septynis metus, o vėliau dar ilgą laiką dirbau ir nuolat atvykdavau iš Plungės į jogos centrą. Klaipėdoje turiu daug draugų – tiek buvusių, tiek ir likusių. Tai miestas, kupinas istorijų ir prisiminimų.

Apmąstant draugystes ir santykius, suprantu, kad mes patys keičiamės, o kartu su mumis kečiasi ir draugai. Kai kurie lieka, kiti pasitraukia. Draugystės būna labai skirtingos. Yra draugų, su kuriais gali susitikti kasdien ir dalytis kasdienybe, tiek buitiniame, tiek dvasiniame lygmenyje. Kartais santykiuose kyla trintis, bet per tai mes augame ir mokomės. O yra ir tokių draugų, su kuriais gali nesimatyti dešimtmetį, bet kai vėl susitinki, atrodo, lyg išsiskyrėte tik vakar. Laikas tokiuose santykiuose tarsi neegzistuoja.

Kaip jums? Ar turite tokių draugų, su kuriais laikas neturi reikšmės?
O kartais nutinka ir taip, kad draugas, kuriuo pasitikėjai, staiga tampa visiškai svetimas, gal net priešas. Tai sukelia virsmą, tarsi tas pokytis vyktų pačiame tavo  sąmonės centre. Atsiranda stresas, tada išsiskyrimo ir gedėjimo etapas, vyksta skausmingi vidiniai pokyčiai. Ir vis tiek, nepaisant visos tokios skausmingos patirties, aš tarytum vėl ir vėl lipu ant tų pačių grėblių – visus draugus deduosi į savo širdį.  Net jei santykiai nutrūksta, net jei draugas tampa priešu,  aš vis tiek nešioju juos su savimi, prisimenu ir vertinu tai, kas buvo.

Draugystė nėra daiktas, kurį galima nusipirkti, parduoti ar išnuomoti. Jei tai įmanoma, vadinasi, tai buvo tik dirbtinė draugystės imitacija. Santykių intensyvumas ir artumas tarp draugų gali labai skirtis. Vedose sakoma, kad patys intymiausi ryšiai yra tarp įsimylėjusiųjų, nes tuo metu jie tarytum susilieja vienas su kitu. Tačiau net ir santuokoje atsiranda tam tikras atskyrimas – kiekvienas turi savo pasaulį, kurio ne visada reikia dalytis. Santykiai su tėvais irgi ypatingi, nes iš jų paveldime daug programų ir savybių, kurių niekur kitur negausime.

Draugystės pobūdžiai labai skirtingi: yra vaikystės draugai, kuriuos sies karminiai ryšiai; draugai, atsirandantys pagal pomėgius; dvasiniai bendraminčiai; ir tie, kuriuos jungia filosofinės pažiūros. Tačiu yra ir vadinamieji "vibracijos draugai" arba "sielos draugai". Su jais galima būti net visiškai skirtingų pažiūrų, turėti skirtingus gyvenimo kelius, bet vis tiek išlaikyti gilų ryšį. Tokiuose santykiuose abu geba apeiti temas, kurios galėtų sukelti konfliktus, ir palaikyti vienas kitą be bandymo primesti savo pasaulėžiūrą. Tokia draugystė išlieka net tada, kai kitus skiria politinės ar religinės pažiūros.

Gebėjimas išlaikyti vibracinę draugystę yra didžiulė vertybė. Tai santykiai, kurie jau yra arti dieviškos meilės. Tai draugystė, kuri nepavaldį laikui, tarsi pati peržngia Saturno ribas. Štai tokie mano apmąstymai vaikštant po savo meilės miestą. Klaipėda man visada bus meilės miestas. O dabar eisiu susitikti su bičiuliu. Gerumo visiems! Iki!