Eilėraštis apie Kelią

Nuotr. Edmundo Petruokos
1. Einu keliu.
Pakely – gili duobė
Įpuolu.
Galas man… Nebeturiu vilties.
Del to aš nekalta.
Prireikia amžinybės išsiropšti
2.Einu vėl tuo pačiu keliu.
Pakely – gili duobė
Apsimetu nematanti.
Ir vėl įpuolu.
Neįtikėtina – esu ten pat.
Tačiau dėl to aš nekalta.
Ropštimasis užtrunka gan ilgai.
3.Ir vėl einu aš tuo pačiu keliu.
Pakely – gili duobė.
Matau ją.
Bet krentu… Tai įprotis.
Atmerktos mano akys,
Žinau ir kur esu.
Išsiropščiu bematant.
4.Dar karta pasuku aš tuo pačiu keliu.
Pakely – gili duobė.
Ją aplenkiu.
5.Einu kitu keliu.
Paimta iš Sogjalo Rinpočės knygos "Tibeto gyvenimo ir mirties knyga".

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Išgyjimo malda Jėzui ( sakoma prieš miegą)

Sielos evoliucijos Kelias ir seksualinis gyvenimas

Kuomet vyras neprisiima atsakomybės už savo moterį