Karmos už abortą atpirkimas, - ezoterinis požiūris.


Sprendimas abortuoti kūdikį ir tuo sustabdyti sielos atėjimą į žemę sustabdo jo motinos asmeninį gyvenimą septyneriems metams. Moteriai ima nesisekti meileje, santykiuose su turėjusio ateiti kūdikio tėvu, vyru (jei kūdikis ne nuo sutuoktinio] ir jau esančiais vaikais.

Tai karma (galite sakyti nuodėmė), kurią ji ima išpirkinėti tuoj po operacijos (nesvarbu, ar tai tik „nusiurbimas“, ar rimtas abortas) septynerius metus.

Jei per tuos metus ji atlieka dar kokį abortą, nesėkmių periodai tęsiasi tolyn. Kuo daugiau abortų, tuo sunkesniu atitinkamais laikotarpiais tampa gyvenimas. Pavyzdžiui, jei vieną abortą jį atliko 1992 metais, nesėkmių periodas tęsiasi iki 1999 metų. Jei dar vienas įvyko, sakykim, 1994 metais, tas periodas užsitęsia iki 2001 metų, bet iki 1999 metų nesėkmės sutirštėja. Jei ji tai padarytų dar 1996 metais, periodas persikeltų iki 2003 metų. Tada iki 1999 metų gyvenimas taptų nepakeliamas, iki 2001 m. būtų taip pat labai sunku, o iki 2003 metų tiesiog sunku.
Moters kančia ir nelaimės išvalo jos nesuvokimą ir padarytą skriaudą pasiruošusiai ateiti sielai, jeigu ji supranta savo klaidą ir stengiasi jos nebekartoti.

 Siela neateina atsitiktinai pas vienus ar kitus būsimus tėvus. Jau keletą mėnesių prieš pastojimą ji mažu debesėliu (taškeliu) yra moters auroje. Todėl net naudojant įvairias apsisaugojimo nuo nėštumo priemones kartais pastojama. Taigi jeigu jau taip įvyko, nutraukdama nėštumą moteris atima ilgai įsikūnijimo laukusiai sielai galimybę įrodyti žemės sąlygomis savo dvasinę brandą.
Tai esminių Visatos principų pažeidimas, už kurį paprastai ilgai ir sunkiai mokama savimi ir savo gyvenimu, kol neateina tikrasis savo atlikto žingsnio suvokimas.

Palengvinti savo dalią galima gailintis ir meldžiantis už nužudytas sielas šioje vietoje. Galima pervažiuoti ta intencija ir daugiau Marijos apsireiškimo vietų. Žinoma, tai turi būti daroma sąmoningai, suvokiant savo poelgį, atsiprašant tos sielos, kuriai buvo neleista ateiti, ir prašant Marijos, kad jai nereikėtų ilgai laukti tarpinėje erdvėje, o ji vėl galėtų įsikūnyti.
Jei tai įvyko neseniai ir siela tebėra tarpinėje erdvėje, nes tokiu atveju paprastai gana ilgai negalima nei grįžti į savo amžinuosius namus, nei įsikūnyti, Jūs galite vėl pastoti ir pagimdyti tą pačią sielą.

Teko girdėti, kad Rusijoje vienas kitas stačiatikių vienuolis ar šventikas (būtinai nevedęs ir jau gana senas) atlieka tokių negimusių sielų krikštijimo procedūrą, paleidžiančią jas į amžinuosius namus, kur jos vėl gali laukti naujo įsikūnijimo. Tada joms nebereikia tuos septynerius metus kaboti tarpinéje erdvėje. Taigi kai kurie stačiatikių šventikai visą tą sistemą žino.

Nesupratimas gimdo vyro ir moters nepagarbą vienas kitam. 
Nepagarboje pradėtas kūdikis kenčia ir bijo išskleisti savo dvasios sparnus. Jam po to reikalingas didelis supratimas, rūpestis ir meilė. Nesupratimas gimdo neapykantą ir pyktį. Tokie žmonės nesupranta, kad pykdami vieni ant kitų ir nekęsdami jie nebus laimingi ir patys, nes pyktis ir neapykanta sugrauš juos iš vidaus. Tai kirvarpos, galinčios puikiausius namus paversti puvėsiais.
Neapykantoje ir pyktyje pradėtas kūdikis kenčia ir nemoka mylėti. Jo meilės gėlė dar tik jaunutis pumpuras. Po to jam reikės daug meilės ir globos. Nesupratimas gimdo melą ir neteisybę.

Mele pradėtas kūdikis kenčia, nes jame yra pasisėjusi neteisybės energija. Jam sunku bus atskirti tikra nuo netikra, melą nuo tiesos. Jis painiosis ir painios kitus. Taip pradėtą kūdikį būtina auginti Tiesos šviesoje. Jo motina, kaip ir tėvas, turėtų niekada nemeluoti. Nesupratimas gimdo prievartą. 

Prievartoje pradėtas kūdikis kenčia, nes jo širdis yra meilėje, bet jis išoriškai pažino nemeilę. Taip išsivysto dvilypumas, noras būti tuo, kuo nesama. Taip imama įrodinėti savo vertė, prisidengus svetimais nuopelnais ir gyvenimu. Jam reikia meilės ir pagalbos, priimant save.

Už visus šiuos vaikus ir jų tėvus melskitės Marijai visa širdimi prašydami:
Maloningoji Marija, apgaubk savo meile ir rūpesčiu. .. (vardai) priimk... (vaikelio vardas) savo globon ir būk jam Motina. /viską kartoti 8 kartus
Po to galite sukalbėti Visą rožinį.

Vaikai, pradėti sąmoningai, gimsta protingi ir sėkmingi. Stiprios ir harmoningos dvasios tėvams gimsta didelés ir stiprios sielos. Neteisingiems tévams gimsta neteisingos arba ypač sąžiningumo ištroškusios sielos. Vienos sielos ateina, kad mokytųsi pačios, kitos kad pamokytų ir savo tėvus. 

Nepykite, jei Jūsų vaikas elgiasi priešingai, nei Jūs mokote. Pabandykite jį suprasti, kaip Marija supranta visus. Gal jis savo elgesiu protestuoja prieš Jumyse esančias negeroves, kurių patys nenorite pastebėti. Pabandykite susidraugauti su juo ir išsiaiškinti nesiaiškindamas: stebėkite jo žaidimą, elgesį su bendraamžiais ir viską suprasite. Tačiau norėdami suprasti, pamirškite nuoskaudas ir savo teisumą.

Niekada net juokais neprakeikite savo vaikų ir nelinkėkite jiems nieko pikta. Tuo pasmerksite ne tik savo vaiką, bet ir jo vaikus su vaikaičiais nesėkmėms ir nelaimėms, tuo uždarysite sau Dangaus Karalystę. Tai didžiausia nuodėmė. Taip sukuriama sunki karma, kurias pasekmės prakeikusysis ir prakeiktasis jaus septynis gyvenimus vis ir vis susitikdami. Niekada, niekada, niekada ir jokiomis sąlygomis to daryti nevalia.

Jei taip jau atsitiko, suvokite savo poelgio tamsybę, savo nosupratimą, atsiimkite savo prakeiksmą, prašydami savo vaikelio atleidimo ir švč. Mergelės Mariios užtarimo. 8 dienas, o kartais net 40 reikėtų pasninkauti (maitintis tik vegetariškai), suvokti ir išgyventi savo poelgio baisumą ir melstis Dievo Motinai, arkangelams Mykolui ir Gabrieliui.
Galite važiuoti į Šiluvą ar į Kalvarijas arba Kryžių kalną, melstis Janonyse, Keturnaujienoje.

Tik pajutę išsivalymą, kuris visada yra lydimas palengvėjimo jausmo, grįžkite namo ir dar kartą atsiprašykite savo vaikelio šį kartą būtinai jį palaimindami savo ir šv. Marijos vardu laimei, meilei ir sėkmei. Darykite tai, kaip suprantate, Svarbu, kad pajustumėte, jog tapote laisvi nuo savo pačių nesupratimo užsikrautos bėdos.

Neklausinėkite ekstrasensų ar juolab būrėjų savo išsivalymo kokybės (kiekvienas mato jį per savo išsivalymo kokybę). Tą kokybę pajauskite širdimi. Nesustabdomos atsipalaidavimo ašaros ir po to atsirandantis lengvumas gali rodyti, kad problemos nebeliko.
Nerimas ar sunkumas, tebesantys širdyje, rodys, jog padaryta ne viskas, arba atlikta nenuoširdžiai.

Motinos bei tėvo nuoširdus palaiminimas atveria vaikui kelią į gražų ir harmoningą gyvenimą, abipusę meilę, suteikia visapusišką apsaugą nuo bet kokių blogio apraiškų. Todėl laiminkite vaikus savo ir šv. Marijos vardu vis ir vis, o ypač ypatingomis progomis. Tokie vaikai gyvena laimingai ir sékmingai, kaip ir jų vaikai.

Jei nebėra tėvų, tai gali daryti įtėviai arba krikštatėviai, tapę jais maldos namuose. Jei visa tai taip pat neįmanoma pasiekti, nes žmogus vienas kaip pirštas, tevažiuoja jis į švč. Marijos apsireiškimo vietas ir teprašo Dievo Motinos palaiminimo. Tam ypač tinka Šiluva, Janonys, Skudutiškis, Šimonys, Keturnaujienos kaimas.

Prieš tai tris dienas melskitės ir pasninkaukite (geriausia toje vietoje) ir tik po trijų dienų kalbėkite:
Marija, Dievo Motina, tu matai mano kančią. Palengvink ją, nes Tu ir mano motina. Palaimink mane taip, kaip tai daro motina. /viską 8 kartus

Tai kalbėkite atsiklaupę ir nulenkę galvą prieš Marijos paveikslą ar altorių.
Po to išgerkite keletą gurkšnių tos vietos švęsto vandens arba ten esančio upelio.
Apsiprauskite juo veidą, perbraukite plaukus (ypač viršugalvį), pajauskite delnuose, pavilgykite širdies plotą ir padus (galite įbristi, jei yra kur).
Tada galite kalbėti rožinį arba „Sveika Marija“.
Pakilkite tada, kai pasijusite stiprus, tvirtas, ramus, pašviesėjusia galva.
Po to kasdien palaikykite kontaktą su Motina maldoje.

Galite namie pasikabinti jos paveikslą ar tos vietos, kurioje Jums įvyko Jūsų apreiškimas, nuotrauką. Tai bus Jūsų prisikėlimo namų nuotrauka. Jei tikroji motina prakeikė Jus ir šitaip mirė (deja, taip irgi būna), pirmiausia turėtumėte rasti savyje jėgų su švč. Marijos pagalba nuoširdžiai atleisti jai, suvokdami jos nesupratimą.
Po to galite paprašyti krikšto mamos ar tėvo palaiminimo. Jei ir to neįmanoma padaryti, atlikite tą procedūrą, kurią buvo patarta atlikti vienišiems. Išeitis visada yra. Tokiose vietose Jūs galite ją rasti net iš pačių sunkiausių ir neįtikinamiausių padėčių.

Kaltindami kitus žmones ar sąlygas, nelaimes tik pratęsite. Kuo giliau suvoksite savo nelaimių priežastis, nekaltindami kitų, o jiems atleisdami, tuo greičiau jos baigsis. Svarbu, kad Jūsų atleidimas tikras: pameluoti sau galite, bet Dievui matoma visa ko esmė, todėl nuo jo nieko nepaslėpsite.

2005 m. kovo 28 d.

Iš Audronės ir Petro Ilgevičių knygos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimai Lietuvoje, 39 psl.

Komentarai

  1. Edmundai. Nustok skraidyt ant debeseliu. Jokio tvirto pagrindo po kojomis neturi.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą