Kaip veikia krikštas, kodėl jis reikalingas sielai.

Nuotr. šaltinis: kronshtadtsobor.ru

"<...> tiek budintis angelas, tiek budintis demonas kartu su siela, nusileidusia į fizinį kūną, ateina. Šviesą pasirinkusysis angelo buvimą pritraukia, o demono – atitolina, Tamsą pasirinkęs – atvirkščiai. Krikštas – tai angelo pritraukimas, demoną atitolinant, todėl jis labai svarbus. Tol, kol žmogus nėra sąmoningas, jis naudingas, nes Šviesos jėgų apsaugą sukuria. Tačiau vaikui suaugus, tėvai nebegali atsakyti už jo veiksmus, nes jis pats sprendžia, ką ir kada daro. Šitaip kuriasi karmą, kuri ne nuo tėvų, o nuo jo gerų ar blogų poelgių priklauso. Tėvai gali tik melstis, tačiau negali už vaiką gyventi. Lygiai taip ir angelas, pritrauktas per krikštą. Jeigu žmogus sąmoningai Blogio Kelią pasirenka, vadinasi, jis savo noru demoną arčiau pasikvietė. Nesikiša Šviesa į žmogaus pasirinkimą, nes jis jai šventas. Ateina tik pasirinkta ir pakviesta į gyvenimą, lygiai kaip ir supratingas žmogus neina į svečius ten, kur yra nelaukiamas." (Antropoteosofija 2t.)

 "<...> Selena. (Selena – tai ezoterinis taškas horoskope, kuris nurodo žmogaus šviesiąją pusę, pačias gražiausias ir šviesiausias savybes bei talentus. Baltasis Mėnulis, dar kitaip vadinamasis „Angelas sargas“, parodo sferą, kuriuoje žmogus užsitarnavo apsaugą, aukštesniųjų jėgų palaikymą, tai jo šviesioji karma, kelias gėrio ir šviesos link.) Ji krikštu pradžioje suaktyvinama, todėl Dangaus globą kūdikiui pritraukia. Tačiau vėliau subrendęs žmogus turi išreikšti savo valią. Jos Šviesa paiso ir ją gerbia, todėl niekados prieš ją neveikia. Tad jei žmogus Tamsą renkasi, atsitraukusi laukia, kol vėl kada nors bus pakviesta. Selena – tai Šviesos įžengimo į gyvenimą galimybė, jos kryptį pasirinkus. Ji nurodo kryptį, kurią pasirinkęs žmogus Šviesos bus lydimas ir apgaubiamas, todėl galės ir kitiems ją skleisti. Tai dorybių kelias, neutralizuojantis ydas, pritraukiantis Dvasios vedimą." (Antropoteosofija 2t.)

 "Štai čia į pagalbą ir gali ateiti religiniai egregorai. Bėda su jais dabar, bet be jų būtų dar blogiau. Kuriam nors iš jų priklausanti siela visados bus apsaugota labiau nei jokiam nepriklausanti. Egregoro dalimi ji tampa krikšto metu. Nesvarbu, ar geras, ar blogas šventikas tai atliko. Tėvai, kurie yra atsakingi už kūdikį, arba žmogus pats, jeigu jis jau sąmoningas, davė savo sutikimą priklausyti kuriam nors dvasiniam egregorui. Šventiko atliktas ritualas perdavė tą sutikimą – sprendimą toliau ir jį užtvirtino. Nuo tos minutės žmogus turi to dvasinio egregoro palaikymą dvasios lygmenyse. Šis egregoras imasi jį globoti ir juo rūpintis. Net jeigu žmogus kada nors keis savo pažiūras, darys klaidų, jis bus saugomas. Todėl po mirties tokią sielą visados sutiks to egregoro pasiuntiniai (angelai ar pan.) ir palydės ten, kur jai vieta. Niekas jos pagrobti negalės. Neturint jokio dvasinio egregoro palaikymo, t. y. tam, kuris niekuomet nebuvo niekaip krikštytas, yra didelė tikimybė po mirties atsidurti sielų medžiotojų rankose." (Antropoteosofija 1t.)

Komentarai