Širdyje gyvena dvi karalienės - Meilė ir Puikybė, kuri karalienė per jūsų širdį kalba?


"Meilė susijusi su natūralumu ir tikrumu, sąžiningumu ir atsidavimu. Fanatiškas patosas nėra natūralus. Jis dirbtinis ir išpūstas, dengiantis aibę vidinių kompleksų: nesugebėjimą mylėti, tikėti, nepasitikėjimą savimi, nepatenkintą savirealizaciją ir pan. Kuo aršiau žmogus Jums kažką įrodinėja, tuo sunkiau juo patikėti... Taip yra todėl, kad šitaip elgdamasis dėl savų priežasčių jis bando sau įrodyti tai, ką įrodinėja Jums. Jūs netikite tuo žmogumi, nes jis Jums atrodo netikras, o gal net veidmainis."

"Nesupranta širdies siekių tas, kuris dar nėra savo meilės iškentėjęs. Meilę gali rasti tik tas, kuris į savo širdį atsigręžia, užuot visą gyvenimą bijojęs to atsigręžimo. Atsigręžti – tai reiškia pamatyti visą savo širdies turinį, vadinasi, Meilės ir Puikybės santykį (Meilė ir puikybė gyvena širdyje ir tik žmogus pats daro pasirinkima, kokia širdis jo širdyje karaliaus. E.P.). Tai bus tikroji meilė sau (Jei Meilę pasirinksi E.P.). Ne savimyla yra meilė sau, o atsigręžimas į Save. Jis reikalingas tam, kad išgirstumėte savo sielą. Ko ji skundžiasi? Ko ji laukia? Ko ji prašo? Štai kas yra meilė sau."

"Šitaip save mylėdami, nieko nekaltinsite, ant nieko nepyksite ir dėl nieko nesiskaudinsite, nes Meilė tokių savybių neturi. Meilė – dorybių karalienė. Jei save mylėsite, trokšite greičiau iš ydų išsilaisvinti, kad dorybių gėlėmis Meilei sostą savo širdyje galėtumėte paruošti. Tik tada ši puikioji karalienė turės galimybę į tą sostą atsisėsti ir jame karaliauti. Todėl Meilės kančia – tai apsivalymo nuo ydų kančia, nes iš visų jėgų jos nenori pasitraukti."

"Puikybė begalę veidų turi. Visaip ji moka manipuliuoti. Kančia begalinė save tose spalvingose manipuliacijose matyti. Toje kančioje jos tikrumu turi būti nušveičiamos. Tada aiškiai atpažįstamos, todėl joms nebepasiduodama. Tada jos nebeveikia. Būtent tokia yra kančia, vedanti į Meilę."

"Todėl jeigu neteisybę ar baisų, atrodo, nepelnytą skausmą tenka patirti, niekados nuo Meilės nenusisukite. Nusisukdami nuo Meilės, nusisukate nuo Dievo. Tada liekate be apsaugos. Tada Dvasiai tekėti į Jus, tai yra sielai maitinti, Kelią uždarote. Kaip tada sielą girdėsite, jeigu ji be maisto lieka? Jeigu šitaip įvyko, vadinasi, sunkiai praeityje Meilės principui nusikaltote ir Dievą pamynėte, nes Meilė ir Dievas – tai tas pats. Už tai buvote nubaustas susitikti su kitais to principo pažeidėjais tam, kad pamatytumėte, kiek skausmo šitokiu elgesiu galima suteikti kitiems."

"Ne pykti ant jų reikia, o pamoką suprasti ir tiems, kurie siųsti kaip Jūsų praeities veidrodis, atleisti. Jiems dar sunkiau, nes jie dar taip elgiasi nesuprasdami, kad baisią klaidą daro. Nepasiruošę jie dar savo klaidos suprasti. Jūs jau pasiruošęs, nes pamokas bandote suprasti. Didelis tai dalykas. Todėl tikėkite Meile net mirties akivaizdoje. Viltis mirštant atveria duris į Meilės Šviesos galybę. Meilė sujungia sielas, Gėrio siekiančias, todėl jos visos vėl susitinka. Dėl to tie, kurie iš tiesų myli, išsiskyrimų nepatiria. Išsiskyrimai – tik žmonių prote vyksta, kūno nebematant. Tie, kurie Meile yra sujungti, Meilėje ir susitinka tiek žemiškame, tiek kituose pasauliuose. Būti Meile – tai reiškia leisti tekėti Dievo meilei pro karūną (VII čakra – A.) į širdį, pasiskirstyti po visą kūną ir sklisti aplinkui."

"Nė su kuo nebesinori pyktis tam, kuris harmoniją ir taiką savo širdyje atrado, nes jos yra Meilės sesės. Puikybė į pašalį traukiasi, nes Meilės jėga stumia ją iš širdies. Su Puikybės konvulsijomis atmiršta ir norai bei visi troškuliai. Toks nešasi Meilę savo širdyje, niekam jos nekišdamas ir nesiūlydamas, o ją skleisdamas. Tie, kurių širdys jau paruoštos Meilei, jį susiranda ir šalia nori būti, kad Meilės mokytųsi, kad ji ir jų širdyje apsigyventų."

"Meilė nėra pataikavimas ydoms ir jų lipšnus liūliavimas. Meilė – tai žaizdų ir sunkių opų gydymas, o kartais – sunki operacija, po kurios galimas išgijimas. Todėl tie, kurie moka pasiaukoti, tų darbų pasiaukojimu nelaikydami, gyvena mylėdami, bet ir kiti principai juose yra. Valia jų geležinė, paprastam žmogui nesuprantama. Ten ji prabyla, kur reikia. Tačiau puikiai ji su Meile dera, nes Išmintis jas abi jungia. Evoliucijai tokie žmonės atviri, todėl nieko nebijo prarasti, net savo kūno, bet kas minutę vis kažką naujo atranda."

"Todėl ne tas myli, kuris su patosu apie meilę kalba, ašaras liedamas, kuris ją įrodinėja ir prisiekinėja. Tas iš tiesų myli, kuris tyliai savo darbus dėl kitų dirba, į nuošalį pasitraukęs, kad niekam nieko aiškinti nereikėtų, kuris Didžiojo Kūno žaizdas savimi gydo, jo kančią prisiimdamas. Kas tai? Pasiaukojimas ar gyvenimo būdas?"

Citatos surinktos iš 2 Antropoteosofijos tomo
www.antropoteosofija.lt

Komentarai