Jėgos augalai - ko nesako naujojo amžiaus šamanai.

Energetinis kanapės kokonas

Šis straipsnis gavosi studijuojant https://www.litres.ru/leon-shu/ Leon Shu knygas. Aš tik išrinkau citatas, Šarūnė išvertė, o aš dar kai kur parašiau menkus komentarus. Tai nereiškia jog su viskuo kas čia parašyta aš asmeniškai sutinku, bet, yra toks požiūris, didele dalimi artimas manajam. Iliustracijos, išskyrus Kamilės darbelį, yra paimtos iš minėto autoriaus knygų.

"Kanapė priskiriama Jėgos augalams, turintiems magiškos galios. Jauno augalo energetinis kokonas primena kriaušės formą, suaugusio – ovalą. Apvalkalas yra blankiai geltonos spalvos, o viduje kanapės energetika yra pilkos, vietomis purvinai pilkai žalios spalvos. Tai žemutinių pasaulių energetikos augalai. Žemutinių pasaulių energetika faktiškai yra visuose Jėgos arba nuodinguose augaluose (Durnaropė, Vaistinė šunvyšnė, Mandragora, Drignė, Rudeninis vėlyvis, Vilkauogė ir t.t.). Žemesniosios energijos jėgos augalai visgi turi savo paskirtį šiame pasaulyje. Atidžiai naudojant jėgos augalus, galima gauti puikų gydomąjį efektą, nes pilkos ir tamsios energijos puikiai "lopo skyles" energetikoje. Žemosios energijos blokuoja ligas, lėtina susirgimo procesus, ko pasekoje, ligos negauna reikalingo energetinio maitinimo ir išnyksta. Apranga iš kanapių pluošto turi apsaugines savybes, taip pat kanapių aliejus puikiai pripildo teigiamomis savybėmis ir energetika. Reikalas tas, kad sėklų sudėtyje yra nedidelis kiekis žemos energetikos ir aliejus yra nepavojingas energetiniame lygmenyje.
O štai kanapės lapų rūkymas, į žmogaus energetinį kokoną tiesiogiai įveda pilką energiją, todėl įvyksta sąmonės pokytis. Tokiu būdu žmogus yra apsvaiginamas. Vėliau tą žmogų kanapės egregoras (kanapės Dvasia) ir žemutiniai pasauliai vilioja ir pritraukia prie savęs, nes įklampintas žmogus tampa gyvybinės energijos šaltiniu egregorui. Taigi, to pasekoje žmogus patenka į pinkles, ir vystosi priklausomybė.

Autorė: Kamilė Štrapenskaitė
Žmogus, kuris nors kartą išbandė jėgos augalus (kanapes, durnaropę, grybus, ajavaską, kaktusą ar kitus. Jau nekalbant apie narkotikus), užkrėtė savo energetinį kokoną žemesniųjų pasaulių energija. Tuo pat metu, pagal energijos mainų dėsnį, prie jo iškart prikimba neorganinė esybė – kipšas (черт) arba velnias (бес)  arba esybė – parazitas (lerva), priklausomai nuo to kiek išvystyta vartotojo sąmonė. Tokiu būdu žmogus siekiantis sąmoningumo vartodamas jėgos augalą, tampa marionete. Jis yra nuolat stimuliuojamas iš vienos pusės -  augalo agregoro iš kitos -  neorganinės esybės (kipšo arba velnio). Žmogus siekia dvasiškai tobulėti, todėl vėl ir vėl vartoja augalą, tačiau dabar „iš vienos lesyklos (lesykla, šiuo atveju vartojantis žmogus) yra lesama dviese (jėgos augalo egregoro ir neorganinės esybės)“. Žmogus patiria euforiją, jam atveria nauji sąmonės lygmenys, jis džiaugiasi ir didžiuojasi  pats net nesuvokdamas jog jau yra vergas. Paprastai, reali situacija ima aiškėti po 5-10 metų (reguliaraus vartojimo), žmogus pastebi kad jo gyvenimas ne toks kokio norėjo, netgi blogesnis nei buvo, nėra sėkmės, nesinori gyventi, nėra ilgalaikių santykių ir pan. Jis jaučiasi patakės į aklavietę, o jei tiksliau jis buvo įvestas į aklavietę.

Senovėje Jėgos augalus, kaip dvasinio kelio etapą, naudojo tik turintys didelę patirtį magai, šamanai, gyduoliai. Kadangi jie buvo suvaldę savo jusles ir norus, jie turėjo galią ir mokėjo suvaldyti jėgos augalų jėgą. Dabar, šiais laikais gi šie augalai tapo nuotykiu, pramoga, o ir pelningu verslu. Silpni dvasioje žmonės juos naudoja praktikai, ir dėka savo dvasinio silpnumo nemato arba nenori pamatyti pasekmių. Jie nori matyti tik vieną medalio pusę, ji pripažįsta tik pozityvias patirtis ir pamokas susijusias su gerosiomis jėgos augalų vartojimo patirtimis. Tačiau, augalų dovanos - susivokimai ir patirtys turi kitą tamsiąją pusę, ir savo kainą. Aš, nerekomenduoju žmonėms siekiantiems sąmoningumo, tačiau neturintiems "matančio" Mokytojo, ar patiems neturint "matymo'' vartoti jėgos augalus. Nekalbant jau apie cheminius ar psichotropinius narkotikus. Piešinyje matote žmogaus energetinio kokono pavyzdį, kurio savininkas tik pora kartų rūkė žolę (kanapę, spaisą).

Neorganinės kilmės pilkosios būtybės priklauso žemajam pasauliui. Liaudyje jas vadina velniais (бес). Skirtingai nei pačio žemiausio lygio tamsiosios būtybės lervos, kipšai (черти) ir pan.,  velniai išsiskiria  dideliu savo gudrumu. Jie retai bendradarbiauja su žmogumi lygiavertiškai. Velniai geba prasiskverbti (jiems atsivėrusiam, pvz. pavartojus kanapės, ar ajavaskos žmogui) į galvą ir pradeda siūsti mintis, jausmus ir vaizdinius. Neatidus, apsvaigęs žmogus priima jų mintis kaip savas ir tą pačią akimirką įeina į simbiozę su velniu. Savo esmėje velniai nėra piktos esybės, jos turi savo vietą ir funkciją Dievo Kūrinijoje (pvz. kaip musės, uodai ir kt). Problema yra ta, jog jie parazituoja žmones, ypač tuos, kurie bandė narkotikus ar jėgos augalus.

Velniai, skirtingai nuo prilipusių tamsių būtybių (lervų ir kipšų), maitinasi aukštesne žmonių išspinduliuojama energija: įkvėpimu, kūryba, aistra, sapnų energija ir sąmoningumu (gaunamu vartojant haliucinogenus, ar jėgos augalus). Aukštojo rango velniui sąmoningumo energija  yra pati skaniausia. (Pastaba: Šiuo atveju reikia skirti sąmoningumą kurį žmogus išvysto be jokių stimuliatorių, preparatų ar aštrių technikų - tai lėtas ir gan skaudus procesas, toks sąmoningumas kaip tik sukuria apsaugą nuo velnių, nes jis susijęs su dvasine energija ir juos "degina") Yra sakoma jog Kūrinijos pradžioje velniai sukūrė Jėgos augalus – kurių pagalba žmogus plečia sąmonę.  Jėgos augalas padeda jį vartojančiam žmogui suprasti kaip sutvertas pasaulis ir kokie dėsniai valdo visatą. To supratimo kaina - sielos energija. Taip tarp žmogaus ir velnio užsimezga glaudus energoinformacinis abipusis ryšys - jam nuolat palaikoma iliuzija žinančio, suprantančio ir valdančio situaciją. Žmogus tampa velnio nešiotoju (apsėstuoju). O velnias nuolat stimuliuoja jo norą žinoti, pažinti, eksperimentuoti su augalais ir su sąmone, nes... jis maitinasi tokia žmogaus išspinduliuojama energija.Tokios išdidžios velnių aukos, laikui bėgant praranda savo asmeninę valią (o kartais ir sielą).  O velnias nuolat dirba siekdamas vis labiau jį apvaldyti, kol nepasiekia pergalės.
Tačiau, būna jog kai kurie žmonės taip plėsdami sąmoningumą, sugeba atpažinti juos apsėdusį velnią ir todėl įgauna galimybę jo atsikratyti. Dabar viskas priklauso ką žmogus pasirinks, ar toliau gyventi bendradarbiaujant su velniu, ar pasiryš ilgam ir skausmingam išsivadavimo iš priklausomybės nuo jėgos augalo egregoro ir neorganinės pilkosios esybės keliui. (Tokio žmogaus laukia ilgas ir nelengvas apsivalymo kelias, turintis daugybę šalutinių pasekmių E.P.)
Kai kurios pilkos ir juodos esybės panašios į aštuonkojus: tokios yra ypatingai pavojingos: kuo ilgesni jų čiuptuvai, tuo jie paslankesni ir agresyvesni.

Straipsnis parašytas remiantis Leon Shu prigimtinio žiniuonio - gyduolio, aiškiaregio knygomis "Энергетическое строение человека: энергококон, аура и способы их видения" ir "Энергии нашего Мира", iliustracijos taip pat paimtos iš šių knygų https://www.litres.ru/leon-shu/.
Minėtų knygų autoriaus YouTube kanalas https://www.youtube.com/channel/UCskbawoZxy-fcBbDS0Q7FmQ



Vertė Šarūnė Sasnauskaitė
Redagavo, papildė ir rašė pastabas: Edmundas Petruoka

Jei dalinatės straipsnį socialinuose tinkluose ar savo tinklaraštyje, būtina įdėti nuorodą į šį www.petruoka.blogspot.com puslapį.