Apsikabinimų energetika


"...efektyviausias gydymo būdas – tai prisiglaudimas, perimant kito žmogaus problemą arba ligą į save, kad ji būtų transformuota. Šitaip meilė padeda gydyti ir transformuoti."

Įprasta, jog dvasios ieškantieji susitikę apsikabina. Iš vienos pusės, tai draugiškas apsikeitimas energija. Iš kitos – skirtinga yra apsikabinančiųjų vidinės energijos kokybė. Visais laikais energiškai stiprūs žmonės vengė apsikabinimų. Kartais jie net rankos nepaduoda kitiems, o tik iš tolo gestu ar akimis pasisveikina arba ir to nedaro. Taip elgiasi dėl to, kad kaupia energiją tiems darbams, kuriems ją privalo skirti. Todėl kuo žmogus labiau yra apsivalęs, tuo aiškiau savo viduje jis tokio elgesio būtinybę žino, nes tokių pasisveikinimų efektą praktiškai yra patyręs.

Kas vyksta? Vieni dirba su savimi, kiti daro tai retkarčiais, dar kiti – viso to nedaro. Vadinasi, vienų subtiliosios sistemos švaresnės, kitų – ne tokios švarios. Visokia nuotaika ir būsena žmogų aplanko, todėl vienu metu jis ramesnis, kitu – įtampos kupinas. Dėl to apsikabinimas su švaresniuoju tampa lengviausiu apsivalymo būdu purvinos auros šeimininkui. Šitaip jis „draugiškai“ prisiglaudęs savo emocijų ir minčių nešvarą į kito aurą ir čakras įmeta. Nešvaros atsikratęs lengvesnis jaučiasi, o ją priėmusysis apsunksta ir nesupranta, kodėl jame staiga ima reikštis pyktis, nuoskauda ar kokia kita bjaurastis, kurios anksčiau nebuvo. Tada visa tai perdavęs žmogus, žiūrėk, užuot padėkojęs už apvalymą, ima stebėtis, kodėl tas, kuris šitiek daug su savimi dirba, nebesivaldo. Kuo daugiau stebisi ar net vėliau apkalba, tuo daugiau nešvaros į niekuo dėto žmogaus aurą primeta, todėl šis vis blogiau jaučiasi arba net gali susirgti.

Taigi apsikabindamas visados vienas duoda, o kitas – ima, nors atrodo, kad abu duoda. Priminsime, kad efektyviausias gydymo būdas – tai prisiglaudimas, perimant kito žmogaus problemą arba ligą į save, kad ji būtų transformuota. Šitaip meilė padeda gydyti ir transformuoti. Tačiau sunkių pasekmių perėmusiam žmogui šis būdas gali turėti, todėl taikomas tik ypatingais atvejais. Dažniausiai taip moterys žynės aukodavosi, nes to prasmę žinodavo. Taip motinos savo vaikus sunkiais laikais pagydydavo, net neįtardamos savo meilės ir pasiaukojimo efekto.

Todėl apsikabinimas su tais, kurie yra panašaus dvasinio lygmens arba panašiai nusiteikę, – tai draugiškos energijos mainai. Dėl to venkite apsikabinimo, jeigu patys blogai jaučiatės arba su savimi nesusitvarkote. Šitaip labiau draugiškumą įrodysite nei apsikabinimu, kuriuo visu tuo turiniu su kitu pasidalysite, dalį jam atiduosite. Sunkiai sužeisti ar net susargdinti gali apsikabinimai su bloga linkinčiais, pavydinčiais žmonėmis. Draugišką apsikabinimą turi lydėti tikras susitikimo džiaugsmas.

Žmonėms po II Kosminio Pašventimo, t. y. I laipsnio Pašvęstiesiems, apsikabinimas – tai nematomas darbas, kuriuo jie apkabintąjį savimi apvalo. Vadinasi, jie patys renkasi, ką apkabinti, jeigu tai reikalinga, o ne kiti turi teisę jiems tą darbą su jų negatyvu siūlyti. Todėl ne vedamasis vedlį turi apkabinti skubėti, o vedlys gali tai padaryti, kai to reikia, nes jo apkabinimas nėra vien pasisveikinimas. Pasisveikinti įmanoma visokiais būdais. Kalbėjome, kad suprastumėte energijos mainų principo veikimą, kūnams susiliečiant.

Antropoteosofija 3 t., 284 TARPUSAVIO SANTYKIAI

Komentarai