Nepasirinkusiojo abejonės



Atsisiųsti abiejų paskaitų audio įrašus:  http://bit.ly/dvi_paskaitos_apie_abejones

Nepasirinkusiojo abejonės. 

  • Tas, kuris Šviesos nori, turi ją augintis, kad Dvasios Šviesą į save pasikviesti galėtų. Tamsa nekviesta ateina, o pakviestą sunku ją iš savęs išvaryti. 
  • Tas, kuris tarp savo Šviesos ir Tamsos, supratimo nuo nesupratimo neskirdamas, painiojasi, negali abejonių išvengti, nes su jomis gyvena. 
  • Dieną ir naktį abejonės budi prie neryžtingojo, apsispręsti bijančio žmogaus. Nors ir kur jis eitų, ką darytų, visur nusivylimai laukia, nes ten, kur abejonės, jie neišvengiami. 
  • Savos Šviesos neišsikvietęs, todėl jos vibracijos nepažįstantis, greitai sintetinių eterinių pasaulių šviesų, naudojančių žmonių kiekybinę energiją, yra paviliojamas. Tie, kuriems tos šviesos – jų namai, nieko daugiau nebeieško, nes rado. Tie, kurie sielą turi, nusivilia arba skaudžiai nudega. Bijo tada iš naujo Šviesa patikėti. 
  • Sunku jiems suprasti, kad visokios būna šviesos: vienaip šviečia saulė ir žvaigždės, kitaip – lazeriniai prožektoriai ar neoninės lempos... Todėl vertybių pasirinkimas tiek dvasios ieškančiajam, tiek bet kuriam žmogui, norinčiam gyventi aiškiau ir tikriau, būtinas. 
  • Tai reiškia pasirinkimą tarp savo Šviesos ir Tamsos, supratimo ir nesupratimo, dorybių ir ydų egregorų, vadinasi, Meilės ir Puikybės. 
  • Pasirinkimas nuima įtampą, kurios kupinas tas, kuris nepasirenka, todėl harmonizuoja emocijas ir protą. Jie ima rimti. Tada daugiau laiko ir energijos lieka tam, kuo iš tiesų reikia užsiimti, nešvaistant jų tuščioms abejonėms ir pasirinkimo kančioms. 
  • Naujas pasitikėjimas savimi sustiprina. Galiausiai žmogus pajunta tai, kas vadinama vedimu, nes tik tada vedimas gali ateiti, kada pasirinkimas sąmoningai įvyksta. 
  • Iki tol gyvena žmogus lyg nuolatos per griovį šokinėdamas, tai į vieną jo pusę, tai į kitą. Nuvargina toks šokinėjimas ir išsekina. 
  • Nepasirinęs žmogus patiria nesibaigiantį stresą. Reakcijos ilgainiui tampa neurotiškomis. Emocijos aštrios, jautrumas perdėtas, nuotaikų kaita šokinėja nuo euforijos iki gilios frustracijos. Toks žmogus ieško dvasinių krypčių, kurios nedelsdamos išspręstų jo bėdas. Viskam jis dėl to pasiruošęs. Nesupranta, kad tol, kol savojo Pasirinkimo neatliks, būtinai pateks ten, kur jo emocijomis energetinė jam nežinomo egregoro bazė bus papildyta.
  • Eteriniai pasauliai šitokiu principu dirba. Jiems žmonių emocijos, nesvarbu, geros ar blogos, reikalingos. Jas jie moka padidinti, o vėliau panaudoja, kur reikia. Maža dalelė žmonių masės sutelktos emocinės jėgos, padaugintos tiek kartų, kiek reikia, žmonėms grįžta, todėl itin stiprią, veikiančią jėgą jie patiria: hipnotizuoja ir traukia ji. Žmonės net neįtaria, kad savo pačių energijoje, tik technologijomis pakeistoje ir sustiprintoje, jie maudosi, visa tai Šviesa vadindami. 
  • Labiausiai šie technologijų meistrai švarios žmogiškos energijos geidžia. Ji itin vertinga. Iš jos daug ką galima sukurti... Įvaldę jie manipuliaciją žmogiška sąmone, o ypač norais ir troškimais, todėl pastaruosius sustiprina, nes jų emocija galingesnė. Pagalvokite: kokie tampate, kai žūtbūt norite pasveikti arba kankinantį klausimą išspręsti. Suaktyvinę Jūsų norą, Tamsos pasauliai pažada jį išpildyti. Lengva tada žmogų valdyti. Nesupranta šių žaidimų nepasirinkusieji. 
  • Galvoja, jog yra ypatingi, jeigu ateiviai juos savų technikų mokina. Įvelka eteriniai pasauliai tas technikas lyg saldainius į gražius popierėlius su puikybę masinančiais pavadinimais. Praryja žmogus tą saldainį, o popierėlį į albumą pagarbiai pasideda ir kitiems rodo. Ar pažįstate paveikslą? 
  • Tokiu būdu nepasirinkusieji tampa energetiniu „maistu“ visokio plauko perėjūnams, sukčiams ir manipuliatoriams dvasingumu bei tuo, kas žmogui yra brangu. 
  • Manipuliatoriui niekas nėra brangu, išskyrus jo siekį valdyti. Neužmirškite to. Įspėjame.
  • Negavę, ko norėjo, nusivylę nepasirinkusieji, išsekę nuo savo pačių emocijų srauto, užsisklendžia ir pasiduoda nešami gyvenimo tėkmės. Tai dar viena klaida, nes tada jie atsiduria tarsi gyvenimo užribyje. Bendravimas ir supratimas lyg šydu, nepraleidžiančiu garsų ir žmogiškos šilumos energijos, yra uždengtas. Netikras tampa gyvenimas. Liūdna žmogui. Tačiau sunku jam matyti, kad tuo netikrumo gaubtu pats save yra apgaubęs, todėl pats jį ir nusiimti turi.
  • Teisinasi jis, kad stebėtoju tapo. Viliasi, kad gal taip ir yra. Deja, ne stebėtojas jis, o nuvargęs ir nusivylęs žmogus. Žingsnis iki abejingumo lieka. Tapęs abejingas, viską, kas iki tol brangu buvo, apleidžia, darbus, pareigas, atsakomybę, artimuosius, draugus, idealus ir siekius atmeta. Užgęsta tada akys. Žmogus lyg apmiršta. 
  • Jei į tokią būseną papuolėte, venkite užsibūti, nes įtrauks ji kaip bedugnė pelkė. Visomis valios pastangomis su draugų pagalba aukštyn kabarokitės. Kai kurie užsibuvę ieško būdų, nuo tos būsenos pabėgti padedančių. Aplinkybėmis prisidengę, iš tiesų jie nuo savęs bėga. 
  • Alkoholis, narkotikai, naujos dar stipresnės energetinės praktikos, dar aštresni ezoteriniai mokymai dar labiau pažeidžia energetines sistemas. Yra įmantrių malonumų ieškotojų. Tokiems netrunka atsirasti savų „mokytojų“. 
  • Prasideda asmenybės degradacija, turinti savas pakopas. Šiuokart jos pradžia – dvasinė degradacija, kai visi idealai ir aukštesni siekiai atmetami. Vėliau seka moralinė degradacija, kai tik pradėję kaltis arba jau prasikalę vertybių daigai miršta, užnuodyti abejingumo. Toks žmogus ima tyčiotis iš vertybių ir visų, kas tiktai apie jas užsimena. Degradacijos procesą užbaigia fizinė degradacija. Žmogus apsileidžia, nebekreipia jokio dėmesio nei į savo išvaizdą, nei į aplinkos švarą, nei į savo nešvaros kvapus, nei į tai, ką jis valgo ir kaip jis tą maistą gauna. 
  • Dėl savo poreikių patenkinimo jis gali pamiršti žmogišką savigarbą ir tapti gyvuliu, kuriam rūpi tik paėsti, poruotis ir miegoti. 
  • Tačiau patys pavojingiausi tie, kurie yra turtingi arba net kilmingi, turi neribotą valdžią, gyvena prisidengę veidus gražiomis išpuoselėtomis manieringomis kaukėmis, tačiau turi laukinių žvėrių širdį, nežinančią pasigailėjimo. Lyg žvėrys džiunglėse jie elgiasi, sukeldami karus, pjudydami žmones, nes džiaugiasi jie tik matydami kitų kraują ir kančias. Baime ir ašaromis jie minta. Kraugeriai tai, tarnaujantys Tamsos pasauliams. Siekis valdyti – vienintelė jų aistra. Neimkite iš jų jokių gėrybių, nors ir ką siūlytų. Jei siūlo, vadinasi, teks už jas atsiskaityti. Mato, kad turite kuo... 
Perspėjame. Lengva sielą parduoti, bet labai nelengva ją atgal atsiimti.

Antropoteosofija 2t. 250 psl.
www.antropoteosofija.lt

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Išgyjimo malda Jėzui ( sakoma prieš miegą)

Kuomet vyras neprisiima atsakomybės už savo moterį

Nemaloni žinia nušvitimo geidžiantiesiems.