Haliucinogeninės medžiagos ir dvasingumas

Nuotr. E.Petruoka "Delfai"

"Haliucinogenai (lot. halucinatio – kliedesys + gr. γένος – kilmė), psichodisleptikai, psichozomimetikai – medžiagos, galinčios paveikti pojūčius, mąstymą ar emocijas, sukeldamos tam tikrą sąmoningumo būseną, kuri apibūdinama kaip haliucinacija." Citatos šaltinis

Straipsnis paimtas iš Swami Rama knygos, "Gyvenimas su Himalajų mokytojais".

Kartą skaičiau vieno autoriaus knygą. Jis gerai nusimanė apie Himalajus ir tyrinėjo garsųjį somos augalą, kurį kalnų žiniuoniai naudojo garbinimo apeigose ir ritualuose. Apie šį augalą galima perskaityti ir tam tikrose Vedų dalyse: čia pasakojama, kur jis auga, kaip jis ruošiamas ir kaip vartojamas.
Perskaitęs knygą pajutau norą sužinoti daugiau, tad susisiekiau su jos autoriumi. Šis supažindino mane su žymiu Himalajų vaistinių augalų žinovu Vaidja Bhairavdutu (Vaidya Bhairavdutt) -jis buvo laikomas vieninteliu gyvu somos specialistu. Dabar jis jau palikęs šį pasaulį, tačiau jo įkurtas centras ir laboratorija toliau tiekia vaistinius augalus į įvairiausias šalies vietas. Gerai išmanė jis ir šventraščius. Šis žolininkas pažadėjo man atgabenti augalo ir paaiškinti, kaip jis vartojamas. Jo teigimu, soma -tai vijoklis, augantis 11 OOO pėdų virš jūros lygio aukštyje, vos vienoje ar dviejose kalnų vietose. Daviau jam tūkstantį rupijų kelionės išlaidoms, ir žiemai pasibaigus jis atnešė man šiek tiek mažiau nei svarą vijoklio. Jis paruošė somą, ir mes davėme tą ruošinį išbandyti keliems sadhu vartojusiems marihuaną ir hašišą. Soma padarė juos bebaimius. Jų potyriai buvo gana panašūs į vakariečių, ragavusių psichodelinių grybų. Vaidja Bhairavdutas paaiškino, kad tokį poveikį turi kelios grybų rūšys. Tačiau somos vijoklis, anot jo, aiškiai priklauso ne grybų karalystei, o sukulentų šeimai. Senuosiuose Ajurvedos tekstuose, beje, aprašomos skirtingos grybų rūšys, smulkiai nupasakojama jų spalva, dydis, vartojimo būdai. Raštai duoda suprasti, kad senovėje žmonės taip pat vartojo juos siekdami psichinių išgyvenimų. Kiti sukulentai tokio poveikio kaip soma neturi. Reikia pasakyti, kad esama ir kitų augalų (raudonoji musmirė, durnaropė, drignė), kurių mažos dozės pasižymi haliucinogeninėmis savybėmis. Vartojant juos itin svarbu pasirinkti tinkamą dozę.
 Senovėje soma bei gyvsidabrio preparatais domėtasi tiek daug, kad kai kuriuose tekstuose galima rasti šimtus tokių svaiginamųjų medžiagų receptų. Vis dėlto visos jogos mokyklos išorinius stimuliatorius draudžia, ir juos neturėdami reikiamų žinių, vartoja tik žemesniųjų sektų sadhu tai vienur, tai kitur galima sutikti tokių be žado sėdinčių žmonių. O senovės žiniuoniai gerai išmanė, kaip ir kada šiuos augalus vartoti. Štai homeopatijos specialistai rekomenduoja mirštančiajam duoti specialaus mišinio su arsenu (Arsenicum 10 M) tai nuslopina baimę; egiptiečiai ir graikai pagirdydavo mirties patale gulintįjį maudos nuodais, ligonis tada nustodavo justi skausmą ir lengviau palikdavo šį pasaulį. Soma taip pat turėjo savo paskirtį Indijos kalnų žolininkai rekomendavo šį augalą, nes jis turi savybę nukreipti protą vidun. Šis augalas buvo net įtrauktas į senovės arijų religines apeigas.
Jogos mokslą susisteminęs išminčius Patandžalis savo traktato ketvirtame skyriuje, pirmoje sūtroje, teigia, kad ausadhi medicininiai preparatai iš augalų gali padėti žmogui patirti psichinius išgyvenimus. Tokie išgyvenimai turi tam tikrą vertę, savo esme jie pranoksta juslėmis gaunamą patirtį; tačiau jie, be jokios abejonės, niekaip nesisieja su dvasingumu. Senovės šventraščiuose minima soma-rasa, arba somos sultys, padėdavo menkesnių gabumų mokiniams, nesugebantiems ilgą laiką išsėdėti viena poza, sutelkti dėmesį. Augalas veikia judėjimo sistemą, padaro žmogų nejautrų išoriniams dirgikliams, tad jo mintys ima tekėti viena kryptimi. Kūnas tampa nejudrus, skausmo pojūtis išnyksta. Kai kas iš tų, kurie nuosekliomis pratybomis neišmoko ramiai sėdėti tam tikra kūno padėtimi, prieš meditaciją derino somą ir ritualinį garbinimą. Tai, beje, nebuvo taip populiaru kaip psichodelikai šiais laikais. Augalo vartojimą kontroliavo ir ribojo augalų žinovų tradicija. Jai atstovaujantys žmonės visą gyvenimą tyrinėjo vaistažoles ir patys išbandydavo jų veikimą.
Pasak Vaidjos Bhairavduto, šių svaiginamųjų medžiagų derinimas su mantromis buvo gana įprasta praktika. Mokiniai kartodavo mantras, tuo pat metu pasninkaudavo ir vadovaujami prityrusio mokytojo atlikdavo kitas askezės praktikas. Šias žinias saugojo sadhu sekta.
 Tiems, kurie nesutvirtinę savęs askeze, nesuvaldę proto, psichodelikai yra žalingi. Jie gali pažeisti nervų sistemą ir subtiliuosius energijos kanalus (nadžius). Haliucinacijos gali sukelti tokiam žmogui psichozę. Pats tyrinėjau, kokį poveikį daro narkotikai juos vartojantiems žmonėms nepastebėjau jų elgesyje jokių dvasingumo požymių. Žinoma, jie gali išgyventi neįprastų potyrių, tačiau kokia nauda iš tokio išgyvenimo, jeigu jam pasibaigus būsena tampa visiškai priešinga, kenčia žmogaus organizmas? Jeigu protas nėra paruoštas, jei nesilaikoma griežtos dietos, šie narkotikai paprastai sukelia ilgai trunkančią ir sunkiai apčiuopiamą depresiją. Praeityje vartoję soma-rasą sekėjai aiškiai suprato didžiulę sveikos mitybos, ramios atmosferos, mantros ir patyrusio mokytojo vadovavimo reikšmę.
Manasis augalų žinovas prisipažino, kad pats taip pat yra bandes soma-rasos mišinio. Aš, tiesą sakant, neturėjau galimybių patikrinti, ar tai išties buvusi šventraščiuose aprašyta soma, ar kažkas kita. Jo teigimu, šio preparato poveikis buvęs labai malonus, tačiau vėliau kildavusi depresija. Jis taip pat priėjo išvadą, kad dažnas šių augalų vartojimas sukelia psichologinę priklausomybę. Vis dėlto jis įtikino mane kartą pabandyti. „Tai nuostabu. Pamatysi, kad tai nepanašu į nieką, ką lig šiol esi patyręs“, gundė jis.
Vieną rytą jis paruošė aštuonių augalų mišinį (jo pavadinimas - aštha varga) ir įmaišė ten somos vijoklio sulčių. Išgėrėme kartu. Gėralas buvo karčiai rūgštus. Po kurio laiko augalų žinovas ėmė monotoniškai dainuoti, linguoti į šalis. Galiausiai jis nusimetė visus drabužius ir pradėjo šokti. O aš galvoje pajutau stiprų skausmą. Rodės, ji tuoj tuoj sprogs! Suėmiau ir laikiau ją abiem rankom. Vyrukas, kuris man paprastai patarnaudavo, niekaip negalėjo suprasti, kodėl mes taip keistai elgiamės, ir suglumęs gūžčiojo pečiais: „O Viešpatie! Vienas šoka išėjęs į lauką, kitas sėdi kampe apsiglėbęs galvą.“ Pajutau tokį nerimą, kad, rodės, šoksiu į Gangą, perplauksiu ją ir pabėgsiu į mišką. Žodžiu, mano viduje kilo baisus chaosas.
Žolininkas kiek pašokęs pradėjo rėkti esąs visatos Viešpats Šyva, paskui pravirko: „Kurgi manoji Parvatė? Noriu pamylėti ją." Šis vaizdas sukrėtė visus tą rytą atėjusius manęs aplankyti mokinius. Jie nusprendė nuraminti jį, tačiau žolininkas buvo įgijęs tiek galios, kad suturėti jo nesugebėjo penki vyrai. Nors ir būdamas gležno sudėjimo, jis nusviedė juos vieną po kito šalin. Stebėjau visa tai pro langą, tačiau dėl skaudamos galvos iš kambario neišėjau. Kitas svamis atnešė man tris kvortas ( apie 5 litrus) šilto vandens ir pasiūlė išvalyti skrandį. Tai viena iš jogiškų apsivalymo procedūrų: išgeriamas didelis vandens kiekis, o paskui jis išvemiamas. Po procedūros man mažumėlę pagerėjo. Šis įvykis, nutikęs man viešint Utarkašio mieste, Udžailio ašrame, visiškai sujaukė jame nusistovėjusią dienotvarkę, o aš neįsivaizdavau, kaip paaiškinti to priežastis savo mokiniams.
Kelerius metus įdėmiai tyriau psichodelinių preparatų poveikį ir padariau išvadą, kad jų žala, be abejo, nusveria bet kokią naudą, kurią jie gali suteikti. Psichologiškai nepasiruošę žmonės sulauks neigiamų išgyvenimų arba iškart paragavę svaigalo, arba ateityje. O tiems, kurie yra dvasiškai pasiruošę, narkotinės medžiagos apskritai nereikalingos.

Swamis Rama "Gyvenimas su Himalajų mokytojais" 268 psl. Leidykla Alkone 2007m.


Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Išgyjimo malda Jėzui ( sakoma prieš miegą)

Sielos evoliucijos Kelias ir seksualinis gyvenimas

Nemaloni žinia nušvitimo geidžiantiesiems.