Sielos evoliucijos Kelias ir seksualinis gyvenimas

http://www.stevehanksartwork.com
Dabartinis pasaulis – tai iškreipto matymo ir iškreiptų formų pasaulis. Dvasinių mokymų iškreipimas perkėlė iškreipimus ir į mentalinį bei fizinį (materialų) lygmenį. Tai, kas prieš daug tūkstantmečių buvo duota žmonėms kaip vertybės, moralė, kaip tai, kas skatina jų evoliuciją, buvo apversta priešingai.

Dvasios pasauliuose, kaip ir šviesos astrale, nėra seksualinių troškimų, nes nėra fizinio kūno, formų. Dvasia formos neturi. Todėl žmogus, kurį paliečia Dvasia, tų troškimų taip pat nebeturi. Tie troškimai priklauso nuo to, kuri žmogaus dalis persveria: kūnas ar dvasia. Kuo dvasios persvara didesnė, tuo mažiau kūnas bekelia pretenzijų, nes dvasiai savaime paklūsta. Tada visa žmogaus energija nukreipiama darbams, kuriuos jis atlieka kitų labui, nes nebėra ir asmens.


Tačiau kad nebebūtų asmens, o liktų individualybė, reikia, kad ir emociniai bei mentaliniai prisirišimai prie savo kūno poreikių nurimtų, paprasčiau tariant, kad nurimtų emocijos ir protas paklustų sielai. Tai nelengvas procesas net brandžioms ir pusbrandėms sieloms. Todėl besidomėdami išminčių, šventųjų, susivokusiųjų gyvenimais, randate aprašymų apie tai, kad savu laiku jie ištvirkavo, blogai elgėsi ar net žudė žmones. Tačiau atėjus laikui, patyrę savų sukrėtimų, jie persivertė. Vadinasi, dvasia laimėjo prieš žemąją prigimtį, t. y. kūną. Taigi niekas Dvasios pasaulių Žemėje būdamas nepasiekia savo kūnui vergaudamas.



skaitykite toliau


Tiek Rytuose, tiek Vakaruose buvo ir yra piktnaudžiaujama tantra. Tantra sanskrito kalba reiškia „taisyklės arba ritualas“. Tai mistinis magiškas mokymas, susijęs su moteriškos jėgos, kurią įkūnija Šakti, garbinimu. Deja, tantra, pasak E. P. Blavatskajos (2005), tampa pačia prasčiausia juodosios magijos forma. 

Dabartiniai tantristai, kalbėdami apie meilę, šaiposi iš sutuoktinių ištikimybės. Jie važinėja po visą pasaulį į „seminarus“, tampančius „dvasingumo“ šydais pridengtomis orgijomis. 


Žmogus, kurį nors kiek palytėjo dvasia, nebenori, kad jį liestų bet kas, ypač nuogą, todėl jis atsargiai renkasi net masažuotoją. Jį gali sekinti ir erzinti kai kurių žmonių prisilietimai. Ilgainiui toks žmogus sugeba jausti kitus žmones per atstumą, todėl jis net atsargiai renkasi, šalia ko sėdėti, jeigu yra tokia galimybė. Prisiminkite: tik tas, kuris turi sielą, turi ir sąžinę. Meilė be sąžinės neįmanoma. Toliau spręskite patys... 


 Visais laikais buvo šventyklų, kuriose dirbantys susivokusieji savo vidine švara pritraukdavo dvasios energiją, todėl į jas atėję žmonės nurimdavo ir būdavo tos dvasios jėgos apvalyti. Šalia buvo ir tokių, kuriose dirbo savo geidulių nesugebėję įvaldyti žmonės. Pastarieji nemokėjo tos dvasios jėgos prisitraukti, nes nebuvo jai savęs paruošę. Žinodami žmogiškų ydų jėgos potencialą, jie pasižadėdavo kituose planuose su tuo potencialu dirbančios jėgoms. Šitaip atsirado ydingasis dvasingumas, arba juodasis okultizmas, kuris naudojasi žmonių emocingai reiškiamų ydų energija. Įvairių būdų, kaip tą energiją paimti, buvo prikurta ir toliau kuriama. Seksualinės energijos sužadinimas ir naudojimasis jos emocija – vienas iš tų būdų. Naudojama baimės, skausmo, nevilties energija ir kt. Visa tai – Involiucijos Kelio įrankiai. Taip neatpažįstamai iškreipiamos dvasinės tiesos. 


Tokių būdų ieško ir dabartiniai įvairių krypčių vienuoliai, kurie davė įžadus nesuprasdami prisiimtos atsakomybės svorio. 


Tiek Rytuose, tiek Vakaruose yra „dvasinėmis“ pasivadinusių krypčių, kuriose įvairiai žaidžiama su seksualinės energijos jėga. Tai patinka tiems, kurie tarnauja kūno poreikiams ir geismams. Jie džiaugiasi galimybe paslėpti savo troškimus po dvasingumo vualiais. Tačiau tai šokiruoja ten pakliuvusius, kitaip dvasingumą suprantančius: jiems sunku suprasti, kodėl vidinė laisvė turi būti įrodoma viešu nusirenginėjimu, o meilė – nepažįstamų žmonių kūnų lytėjimu ar daugiau... 


Bet kam aišku, kad žmogus, dar netransformavęs seksualinių geismų, negalės abejingai žiūrėti į jam patinkantį priešingos lyties asmenį. Tai gamta, todėl natūralu... Visa tai turi savų pasekmių, kurių svarbą tai darantys neigia, sakydami, kad reikia gyventi dabar. 


Taigi lengva nesuprantančiam ir vertybių neturinčiam žmogui įdiegti, kad ištvirkauti galima „dvasingai“. Nors kiek dvasines vertybes suvokiantis žmogus tuo nepatikės, tačiau yra patikinčių... Jų laukia Involiucijos Kelias. 


Joks žmogus neprivalo būti atversta knyga visiems. Sakraliniai išgyvenimai, kaip ir intymūs dalykai, nėra ir neturi būti minios nuosavybė. Todėl harmoningas žmogus moka pasakyti „ne“, jeigu kažkas jam nepatinka arba jis kažko nenori daryti, negalvodamas apie tai, kaip į tai sureaguos tie, kurie norėjo jį priversti kažką daryti prieš jo valią. 

Kuo labiau jis linksta į vidinius ieškojimus, tuo daugiau atsiranda jame klodų, apie kuriuos jis mažai su kuo dalinasi. 

Kuo žmogus labiau orientuotas į išorę, tuo daugiau skelbiasi. Toks savo malonumui demonstruoja nuogą kūną, viešai pasakoja apie savo gyvenimą ir santykių peripetijas. Visa tai – susireikšminusio kūno tuštybė. Toks yra prisirišęs prie malonumo ir noro pasirodyti, vadinasi, gyvena puikybės apimtas, todėl meilės nesupranta. 


Satanistinės ir visos tamsiojo okultizmo kryptys nevaržomai naudojasi seksualine energija ir žmonių tuštybe. Laisvė – vidinė sielos kokybė, jos natūrali būsena. Todėl tas, kuris pasijuto siela esąs, yra laisvas... Tai nepriklauso nuo to, ar jo kūnas nuogas, ar apmuturiuotas drabužiais. Laisvas žmogus niekados neribos kito žmogaus laisvės. 


Visuomenėje tas ribas nustato moralės ir etikos normos, nusakančios vidurkį arba harmoniją tarp įvairių nuomonių ir pozicijų. Vadinasi, žmonės, kurie savo mąstymu yra žemiau to vidurkio, vaizduoja laisvus, dažnai agresyviai primesdami kitiems savas taisykles ir gyvenimo būdą. Šitaip nesugebėdami pasigaminti energijos jie traukia ją įvairiais būdais, atkreipdami kitų žmonių dėmesį, nesirūpindami, geros ar blogos bus jų reakcijos. Toks žmogus sako: „Man tas pats, ką apie mane galvoja.“ Tai tiesa, nes jam svarbu, ne ką galvoja, o kad bet kokia kaina apie jį galvotų. Todėl ir stengiasi nuolat painiotis kitų akyse, kad jo nepamirštų. 


Žmonės, kurie savo supratimu yra aukščiau to vidurkio, gerbia jau minėtas normas, nes žino, kodėl jos būtinos. Jiems tas pats, būti nuogiems ar apsirengusiems, tačiau jie rengsis taip, kad neatkreiptų į save dėmesio, kurio jiems iš tiesų nereikia, nes pakanka ir savos energijos. 


Šiame etape galimi įvairiausi potyriai, skatinantys pažinti savo seksualinės energijos kokybę ir jėgą. Tiesa tampa neatsiejama nuo sąžiningumo sau ir kitiems. Todėl apgaulė nebeįmanoma nei su sutuoktiniu, nei tvarkant finansinius reikalus, nei kitokiais būdais. Ypač svarbiu žingsniu į sąžiningumą tampa supratimas, kad nebenorima pasiduoti aistrai su žmogumi, su kuriuo nesieja šilti jausmai ir pagarba, nes nemalonu, kai liečia pašalinis žmogus. Aura jautrėja kitų energijai ir atitinkamai į ją reaguoja. Tai savaime pradeda reguliuoti seksualinius santykius. 


Pasak A. Bailey (1996), treji metai susilaikymo dvasios ieškotojui labai naudingi tam, kad iš visų energetinių sistemų išsivalytų visa energetika tų žmonių, su kuriais kažkada šiame gyvenime buvo turėta lytinių santykių. Apie tai kalba ir šamanizmas. Tas, kuris siekia dvasios, privalo tapti tyras ne tik savo mintimis, bet ir kūnu. To neatlikus kiekvienas naujas santykis, ypač moteriai, suaktyvina visų turėtų lytinių santykių partnerių energiją... 


Po susilaikymo gali ateiti Jūsų žmogus, jeigu Jums to reikės arba Jūsų ateities darbams tai bus reikalinga. Tačiau jis ateis ne dėl seksualinių poreikių patenkinimo, o dėl bendrų tikslų ir darbų, todėl seksas pradžioje gali būti, bet vėliau gali ir nebebūti. Šitaip natūraliai seksualinė energija virsta kūrybine arba dvasine. 


Tas, kuris supranta seksualinės energijos galią, jos nebebarsto tuščiai, o kaupia ir transformuoja į kūrybą arba dvasios idealus. Ji tampa kitokia. Tai padaryti gali tik save pažįstantis ir nuolatos su savimi dirbantis žmogus. Šio etapo pabaigoje įsitvirtina vidiniai stabdžiai, tampantys vertybėmis: jei esu sąžiningas sau, privalau būti sąžiningas ir su kitais. Todėl tam, kuris siekia Evoliucijos Kelio, santuokinė neištikimybė tampa tiesiog nebeįmanoma. 


Seksualinės orgijos, imituojančios laisvę, suprantamos kaip seksualinės energijos iškrova, pridengtos dvasingumo šešėliais, atkrenta visam laikui. Šiuo laikotarpiu formuojasi naujas požiūris į meilės reikalus, todėl gryna aistra nebelaikoma meile. Dabar ieškoma tokios meilės, kur antroji pusė būtų ir suprantantis draugas, ir patikimas bendramintis. 


 Antropoteosofija 2 tomas 772psl. - 778psl.