Seminaras: "Apie puikybę, kaip išsilaisvinti iš jos". (2016.11.12 Radviliškis)


Pirmoje seminaro dalyje, aptarėme bendrus puikybės požymius, ieškojome jų savo vidiniame ir išoriniame gyvenime. Socialinuose reiškiniuose. Mokinomės skirti ir ruošėmės sekančiai seminaro daliai - gilesnei analizei.

Kai kurios temos:
  • Aš neklystantis ir teisus, o visi kiti – neteisūs. 
  • Savigaila. 
  • Žiūrėjimas iš aukšto į kitus žmones, paniekos demonstravimas. 
  • Perdėtai globėjiškas požiūris į kitus. 
  • Kitų žeminimas. 
  • Savo reikšmingumo išraiška yra požiūris „be manęs pasaulis pražūtų“. 
  • Perdėtas dėmesys sau. 
  • Perdėtas savęs vertinimas 
  • Pagyrūniškumas. Pranašumo prieš kitus jausmas. 
  • Noras būti gerbiamam ir garbinamam, išaukštintam. 
  • Manymas, jog veikla, kuria jis užsiima, yra reikalingesnė ir svarbesnė nei kitos. 
  • Konkurencija. 
  • Siekimas kaltinti kitus už jų klaidas, poelgius ir veiksmus. 
  • Nenoras pasidalinti savo žiniomis.
Šaltiniai: (bus nuorodos)
ir kiti požymiai




Didžiausias sielos evoliucijos stabdys, painiotojas ir Kelio iškraipytojas yra Meilės antipodas Puikybė. Ji dvejopa: - aukštinimas savęs, pakėlimas į aukštesnę poziciją, negu esama iš tiesų; - menkinimas save tam, kad kiti pagirtu ir paaukštintu. Todėl tiek liaupsės, tiek peikimas trukdo Keliui. venkite tų kurie Jus liaupsina, tačiau būkite atsargūs ir su tais, kurie Jus nuolatos peikia. 
Kuo emocingiau reaguojate į vieną ar kitą, tuo labiau esate pažeidžiamas. Būti viduryje tarp peikimo ir liaupsių, tarp savęs menkinimo ir pagyrų - tai būti savo širdies centre. Taip išlikdami nebereaguosite nei į veiną nei į kitą, nes nustosite dairytis į šalis, o labiau telksitės į vidų. Tik tada išgirsite savo sielą ir amžinąjį Mokytoją. Neįmanoma pamatyti puikybės savyje, neišmokus atskirti savo emocijų nuo meilės. /Antropoteosofija 2 t., 421 psl./

Atsisiųsti visą seminaro medžiagą ir audio įrašus: https://yadi.sk/d/PSDXjcaZyfZgH