Motinos Teresės mintys apie maldą ir meldimąsi.


Citatos iš Pal. Motinos Teresės iš Kalkutos knygos „Gailestingumo mokykloje. Mano maldos“. 

1. Kardinolas Newmanas rašė: „Padėk man, kur tik aš beeičiau, skleisti Tavo kvapą. Leisk man skelbti Tave to nedarant, ne žodžiais, bet pavyzdžiu“.

2. Sunku yra melstis, jeigu nežinai, kaip melstis, tačiau mes vieni kitiems turime padėti melstis. Pirmoji priemonė, kurią reikia pasitelkti, – tai tyla. Besimeldžiančios sielos – tai didžios tylos sielos. Jeigu neįgyjame vidinės ir išorinės tylos patirties, negalime tuoj pat stoti akistaton su Dievo esatimi. Todėl turime ypač nusiteikti proto, akių ir kalbos tylai.

3. Kalbos tyla mus išmokys tiek daug dalykų: kalbėti Kristui, būti linksmiems laisvalaikio akimirkomis, gebėti pasakyti daug naudingų dalykų. Laisvalaikio akimirkomis Kristus kalba per kitus, o per meditaciją mums kalba tiesiogiai. Be to, tyla mums leidžia būti panašesniems į Kristų, nes Jis ypač mylėjo šią dorybę.

4. Akių tyla mums visada padės matyti Dievą. Mūsų akys yra tarsi du langai, pro kuriuos Kristus arba pasaulis prasiskverbia į mūsų širdis. Dažnai mums reikia didelės drąsos, kad laikytume juos užvertus. Kaip dažnai sakome: „O kad niekada nebūčiau matęs to dalyko!“ ir vis dėlto mes taip retai pasistengiame nugalėti tą norą matyti kiekvieną dalyką.

5. Proto ir širdies tyla. „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19).
Ši tyla ją priartino prie Viešpaties, tad jai niekada nereikėjo dėl nieko gailėtis. Pažiūrėkite, kaip ji elgėsi, kai šv. Juozapas pasirodė sumišęs. Būtų užtekę vieno jos žodžio praskaidrinti jo mintis, tačiau ji nepanoro ištarti nė žodžio ir tada pats Viešpats padarė stebuklą, kad ją išteisintų. Kad galėtume būti tiek pat įsitikinę šia tylos būtinybe. Manau, kad tuomet kelias į glaudžią sąjungą su Dievu taptų be galo aiškus.

6. Tyla mums dovanoja naują požiūrį į bet kokį dalyką. Nutilti reikia tam, kad įstengtume paliesti sielas. Svarbiausias dalykas yra ne tai, ką sakome mes, bet tai, ką Dievas sako mums ir per mus. Jėzus visada mūsų laukia ten, tyloje. Toje tyloje Jis mūsų klausosi, kalba mūsų sieloms ir mes ten girdime Jo balsą.

7. Vidinė tyla yra labai sudėtinga, tačiau mes turime stengtis melstis.
Tyloje rasime naujos energijos bei tikrą sąjungą su Dievu. Jo jėga taps mūsų jėga, kad gerai atliktume kiekvieną dalyką. Taip įvyks mūsų mintims vienijantis su Jo mintimis, mūsų maldoms – su Jo maldomis, mūsų veiksmams, mūsų gyvenimui su Jo veiksmais ir gyvenimu. Visi mūsų žodžiai, jeigu jie nekyla iš mūsų pačių vidaus, yra bergždi. Žodžiai, kurie neteikia Kristaus šviesos, tik tirština sutemas.

8. Visa tai reikalaus labai daug pasiaukoti, tačiau, jeigu iš tiesų ketiname melstis ir to norime, turime būti pasirengę tai daryti dabar. Tai tik pirmieji žingsniai į maldą, bet, jeigu niekada neapsispręsime ryžtingai žengti pirmojo žingsnio, tai niekada nepasieksime paskutinio laiptelio – Dievo esaties.

9. Malda, kad ji būtų vaisinga, turi kilti iš širdies ir turi įstengti paliesti Dievo širdį. Pažiūrėkite, kaip Jėzus mokė melstis savo mokinius. Vadinkite Dievą savo Tėvu; garbinkite ir šlovinkite Jo vardą. Vykdykite Jo valią kaip šventieji rojuje; prašykite kasdienės dvasinės ir žemiškosios duonos; prašykite, kad atleistų jūsų nuodėmes ir kad sugebėtumėte atleisti kitiems, šaukitės taip pat ir malonės nesileisti gundomiems ir galutinės malonės būti išgelbėtiems nuo pikto, kuris yra mumyse ir apie mus (plg. Lk 11, 2).

10. Apaštalai paprašė Jėzaus, kad juos išmokytų melstis, ir Jis išmokė juos gražios „Tėve mūsų“ maldos. Aš įsitikinusi, jog kaskart, kai kalbame „Tėve mūsų“, Dievas žiūri į mus sukūrusias savo rankas ir mus ten mato.
„Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne“ (Iz 49, 16). Kokia nuostabi yra Visagalio Dievo meilė ir švelnumas!

11. Turėtume būti maldos profesionalai. Apaštalai tai puikiai suprato. Kai pamatė, jog gali išeikvoti save toje daugybėje darbų, nusprendė atsidėti nuolatinei maldai ir Žodžio tarnybai (plg. Apd 6, 4).
Turime melstis už tuos, kurie nesimeldžia.

12. Melskitės paprastai kaip vaikai, ugningai trokšdami labai mylėti ir savo meilės objektu pasirinkti tą, kuris nėra mylimas.

13. Turime sąmoningai suvokti mūsų buvimo vienybę su Kristumi, kaip Jis suvokė savo vienybę su Tėvu (plg. Jn 17, 21).
Mūsų darbas iš tiesų apaštališkas yra tiek, kiek leidžiame Viešpačiui veikti mumyse ir per mus su Jo galia, su Jo noru mylėti.

14. Iš tikrųjų egzistuoja vienintelė tikra malda, vienintelė esminė malda: pats Kristus. Yra tik balsas, kuris pakyla virš žemės – Kristaus balsas. Šis balsas savyje sujungia ir suderina visus maldoje pakilusius balsus.

15. Tobulos maldos esmė yra ne daugžodžiavimas, bet troškimo, kuris širdis kelia į Jėzų, užsidegimas. Jėzus mus pasirinko, kad būtume maldos sielos. Mūsų veiksmų vertė tiksliai atitinka mūsų maldos vertę, ir mūsų veiksmai yra vaisingi tik tada, jeigu jie yra tikroji nuoširdžios maldos išraiška. Savo žvilgsnį turime sutelkti ties Jėzumi, ir jeigu darbuosimės kartu su Jėzumi, tai visa ką padarysim kuo geriausiai. Mes susirūpinę ir neramūs todėl, kad bandome veikti vieni patys, be Jėzaus.

16. Dažnai mūsų maldos neduoda rezultato, nes mes proto ir širdies nesutelkėme ties Jėzumi, per kurį mūsų maldos gali kilti iki Dievo. Dažnai aistringas į Kristų nukreiptas žvilgsnis maldą gali pagilinti.
„Aš žiūriu į Jį, Jis žvelgia į mane“ – tai tobula malda.

17. „Šeima, kuri vieningai meldžiasi, lieka vieninga“, – liudija tėvas Peyton’as apie rožinį šeimoje. Tuo labiau tai dera mums. Gyventi kartu, dirbti kartu, melstis kartu – tai yra pagalba gyvenant gailestingai, skaistumo apgynimas bei abipusė nauda darbuojantis sielų labui.

18. Visi šiandien, atrodo, labai skuba, susirūpinę dėl didesnio progreso ir gerovės, tad vaikai turi visai mažai laiko savo tėvams, tėvai turi mažai laiko vaikams ir vienas kitam, o būtent pačioje šeimoje pradeda irti ramybė pasaulyje.

19. Kaip sugebate, prašykime Švenčiausiosios Mergelės išmokyti mus melstis, kaip ji to mokė Jėzų visus tuos metus, kai Jis gyveno su ja Nazarete.

20. Yra daug žmonių, kurie nemoka, daug tų, kurie nedrįsta, ir daugelis, kurie nenori melstis. Mes veikiame kartu su šventaisiais ir meldžiamės jų vardu.

Katalikų pasaulio leidiniai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Išgyjimo malda Jėzui ( sakoma prieš miegą)

Kuomet vyras neprisiima atsakomybės už savo moterį

Sielos evoliucijos Kelias ir seksualinis gyvenimas