Su kokia sąmone reikia lankyti šventvietes


Jeigu į seną vienuolyną arba į šventą vietą, arba pas išminčių vykstate, pajutę vidinį kvietimą, pasiimkite dovanų, kurias ten paliksite, arba pasiruoškite tarnystės darbams, kurie ten bus reikalingi. Savo širdį paruoškite, fizinį kūną apsivalykite. Norint priimti impulsą, reikia tam pasiruošti. Jo jėga nuo Jūsų vidinių galimybių ir nuo nuoširdaus siekio bei pasirengimo tarnystei priklauso, o ne nuo pačios vietos ar išminčiaus stiprumo. Todėl vieni iš jų grįžta su nauju sąmoningumu, o kiti – su tokiu pat.

Jei tai tolima kelionė ir jei vidinis kvietimas yra tikras, paskirtam laikui atėjus, pinigų keliui užtenka, o sąlygos susiklosto tinkamai. Nevykstama į tokias keliones iš skolintų pinigų, todėl jeigu jų nėra, vadinasi, protas Jus supainiojo, o ne vieta ar širdis kvietė, todėl netikras šaukimas.

Atvežtą dovaną palikite ten, kur pajusite, jeigu nebus kam tiesiogiai jos įteikti. Galite atiduoti vandenims, palikti kalnui ar užkasti į Žemę. Jeigu tenai savo svarbų žiedą ar ką kita panašaus pametėte, vadinasi, tokia yra auka vietai. Nebeieškokite ir jokiu būdu nesigailėkite. Aukos nesigailima. Jeigu jos gailitės, nėra ji nuoširdi, todėl praranda savo prasmę ir jėgą.

Iš savo namų kaip mainus galite atsivežti ugnį – žvakelę ir savo vietos akmenėlį. Auka laikytina ir tarnystė tai vietai, jeigu randate ją sudarkytą, neprižiūrėtą. Todėl visais laikais didinga auka būdavo laikomas šventovių atstatymas. Graži auka – nešvaraus šaltinio išvalymas ir aplinkos sutvarkymas, nes pati vieta rankų neturi, kad tai padarytų. Žmonės, kuriems ji svarbi, turi tai daryti, jeigu supranta. Nenustebkite, jei įsidrėksite ar susižeisite: šitaip savo krauju tai, ką supratote, išperkate. Tokiose vietose suvokus savo klaidas gali išsilaisvinti karma.

Taigi auka – tai dovana, kuri Jūsų energetiką privalo turėti, kad veiktų, o ne svetimą: kokią įdėsite, taip ir atgal gausite.

... Svarbu ne tik ką aukojate, tačiau ir kaip aukojate.
...Taigi tas, kuris Dvasios dovanų geidžia, turi jai atsiverti tikėdamas ir neabejodamas, taip pat savo energijos kokybę jai atnešti, kad mainai įvyktų. Toji kokybė turi būti tokia aukšta, kad materialios erdvės gravitaciją įveiktų, per eterinę pereitų. Ji turi būti palydėta aiškaus ketinimo, abejones ir pašalinius norus bei baimes atmetant, kad astraliniuose ūkuose neužsiliktų, tolyn kiltų. Vadinasi, kiekvieną auką turi lydėti švari valia, kryptingas veiksmas, sąmoninga atsakomybė ir tvirtas, gyvas tikėjimas. Jūsų aukoje visos tos savybės turi susiderinti, nesvarbu, ar tai daiktas, ar Jūsų darbas. Tik tada auka bus sąmoninga, nes tik į tai, kas sąmoninga, dvasia atsako taip, kaip tam žmogui reikia. Didžiausia dvasios dovana – tai suvokimas, nes dvasia nedirba su daiktais, todėl jų nedalina. Tačiau tas, kuris dvasios ir materijos pusiausvyrą viduje išlaiko, gali būti ir dvasingas, ir turtingas.

Šitaip žmogus, esantis fiziniame plane, keičiasi savo energija su dvasiniais planais.

Tas, kuris aukoja ir tarnauja tam, kad kiti jo darbus ar auką pamatytų ir įvertintų, gauna energiją iš eterinių pasaulių.
Tas, kuris aukoja ir tarnauja tam, kad jis ir jo gyvenimas taptų geresnis, atsižvelgiant į valios ir veiksmo kokybę, gali gauti energijos tiek iš eterinių, tiek iš astralinių planų.
Tas, kuris aukoja ir tarnauja nieko neprašydamas sau, bet rūpindamasis kitais, gauna energijos ir Dvasios pasaulių.
Todėl ir skiriasi suvokimo ir vidinės energijos kokybė visų, kurie būna lyg ir tose pačiose vietose, o gal net atlieka kažkuo panašius darbus...

Antropoteosofija 3 tomas.
Citatas surinko A. Jautakienė

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Išgyjimo malda Jėzui ( sakoma prieš miegą)

Sielos evoliucijos Kelias ir seksualinis gyvenimas

Nemaloni žinia nušvitimo geidžiantiesiems.