Keturi jogos keliai

Klausimas. Aš labai domiuosi sveika gyvensena. Ir, žinoma, joga yra viena iš geriausių priemonių tam pasiekti, esu šiek tiek lankęs jogos užsiėmimus, bet norėčiau sužinoti daugiau, gal galite pakonsultuoti?
Žodis joga šiandien jau tapo kasdienybe. Jį girdime visur: per TV ir radijo laidas, susitikimuose ir susibūrimuose – tiesiog ištisas visuotinis judėjimas telpa viename žodyje joga.
Ką mes žinome apie jogą? Populiariausias išsireiškimas, kuris apibendrina visą lietuvišką žinojimą, būtų toks: tai dvasinio tobulėjimo kelias, kuris „eina“ per pratimus (kas tiesiogiai ir vadinama jogos pratimais), maisto sureguliavimą ir emocijų suvaldymą. Po šio sakinio visada seka jogos demonstravimas – jogos pratimai. Tuo pokalbis paprastai ir užsibaigia. Tiesa, dar būtų galima pridurti, kad joga, kaip gyvenimo būdas, pasiekė Lietuvą iš Amerikos, Kanados arba iš Anglijos. Į ten joga atkeliavo iš Rytų, iš Indijos. Dvasiniai mokytojai, arba guru, pirmiausia vyksta į tas šalis, o jau po to jų žinios ir mokymas su ištisu pasekėjų-guru grandine išsibarsto po visą pasaulį. Dar galima pridurti, kad vakariečiams joga yra pateikiama supaprastinta, galima perfrazuoti, kad jiems yra paruoštas lengvesnis kelias pas Dievą. Papildomai viena kita interpretacija ir jau turėsime lietuvišką jogos supratimą. Ar jums užtenka tokios informacijos, ar jau atsirado noras tapti jogu?


Galbūt šiai temai ir nereikėjo tokios įžangos, bet be įžangos nėra ir temos. Laikas nuo laiko sulaukiame klausimų, pagal kurių turinį susidarė vaizdas, kad joga Lietuvoje suprantama tik kaip pratimų ir maisto reguliavimo sistema. Tiesa, dar emocijų suvaldymas visada priduriama, visa tai ir yra dvasinis tobulėjimas. Pabandykime pakalbėti apie viską nuo pradžių:
Tiesioginė žodžio „religija“ reikšmė yra „ryšys“, žmogaus ryšys su aukštesniu, dvasiniu pasauliu. Lygiai tokią pat reikšmę sanskrito kalboje turi žodis „joga“. Jei religiją vertinti kaip mokslą apie Gyvenimą, kurio taisyklės padeda žmogui įvykdyti savo tikrąją paskirtį Žemėje, tai Joga yra religija, arba Gyvenimo Mokymas.
Skirtingi keliai gali atvesti į vieną ir tą patį tikslą. Pasaulyje egzistuoja keturi pagrindiniai dvasinio tobulėjimo keliai: Karma-joga, Bhakti-joga, Džnana-joga ir Radža-joga. Nereikėtų pamiršti, kad tai yra sąlyginis suskirstymas ir keliai niekaip vienas kitam neprieštarauja, greičiau gyvenimo eigoje susilieja. Jie išskirti tik todėl, kad kiekvienas iš jų turi savitų privalumų. Negalima surasti žmonių, kurie eina tik meilės keliu, arba tokių, kurie gyvena vien žinojimu. Tokį suskirstymą reikia suprasti, tik kaip pasirinkimo galimybę skirtingų tipų žmonėms.
Informacija: Plačiau apie šiuos kelius galite paskaityti knygoje: Svami Vivekanada (1863 –1902) „Čietyrie jogi“ (ši knyga yra išleista anglų kalba ir išversta į rusų kalbą).
Tarp išvardintų kelių nėra užsiminta apie pratimus ir apie maisto reguliavimą. Kodėl? Nes tai yra tik papildomos ir labai ribotos priemonės, kurios jogo gyvenime užima labai mažai vietos. Juk joga yra ryšys su aukštesniuoju pasauliu, į kurį, deja, neįmanoma patekti mankštos ir maisto sureguliavimo pagalba. Belieka užsiminti apie hatha joga, tai iškraipyta, supaprastinta jogos sąvokos atplaiša, ypač paplitusi Vakaruose kai pratimų pagalba atveriami žemieji centrai. Užsiėmimai hatha joga dažnai baigiasi nuprotėjimu, savižudybe, nes smegenys ir širdis nepasiruošę tokiam informacijos pliūpsniui, emocijos nesuvaldytos, sąmoningumas žemas, žinios ribotos. Žmogus neįstengia suvaldyti į jį plūstančios jėgos.Todėl jogos pratimais „prašviesėjimo“ kelias yra labai pavojingas.
Maisto reguliavimas taip pat neduos jokios naudos, jei nebus žinojimo, kam to reikia. Galiausiai tai apsivers neigiamomis ir labai skausmingomis pasekmėmis. Sakykime, kad žmogus atsisako mėsos, alkoholio, tabako, bet neatsisako žalingų įpročių: meluoti, vogti, pavydėti, niekinti, žeminti, tyčiotis ar kitų geidulių. Iš karto įvyksta susipriešinimas, nes maistas turi atitikti mąstymą, jei taip nėra, prasideda ligos ir išsekimas. Pirmiausia turi būti žinios, sąmoningas atliekamų veiksmų suvokimas, o tik po to keičiami įsiseniję įpročiai.
Joga neįsivaizduojama be Guru-Dvasinio Mokytojo, kuriam, taip teigiama, reikia besąlygiškai paklusti. Bet argi nuolankus paklusimas jums neprimena vergo būsenos? Ar nebūtų paprasčiau Guru ir pasekėjo bendravimą įvardinti sąmoningu sekimu Mokytojo pavyzdžiu, troškimu būti panašiu į savo Mokytoją. Juk nuolankus paklusimas stabdo tobulėjimą – iškart uždedamas tabu, kad mokinys negali pranokti savo Guru. Visata beribė, vadinas tobulėjimui nėra ribų. Jei mokinys savo siekiais ir žiniomis pralenks savo Guru, kaip jo likime išsireikš nuolankus paklusimas? Ar tai neišaugs į konfliktą? Guru reikia sekti, o ne nuolankiai jam paklusti.
Visos religijos, visi darbai ir pagarba Dievui (gamtai) veda į tą patį tikslą. O tas vienintelis tikslas yra laisvė. Galima pasakyti, kad visa Visata yra laisvės siekio išraiška. Žemė stengiasi atitrūkti nuo Saulės, o Mėnulis nuo Žemės – visur yra siekis į begalinį atsiskyrimą. Laisvė yra tikslas.
Pabaigai trumpai apie Agni Jogą Alfredo Cheidoko žodžiais.
„Agni“ reiškia ugnį, dvasinę ugnį. Agni Joga – tai ugninis (dvasinis) ryšys su Aukščiausiu pasauliu. Agni Joga dar vadinama Gyvosios Etikos Mokymu arba Ugniniu (Dvasiniu) Mokymu.
Agni Joga turės ateitį tik tuo atveju, jei žmogus pritaikys ją kasdieniniame gyvenime. „Religiją“ reikia suprasti kaip taisykles ir principus, kuriais žmogus tiki ir todėl vadovaujasi kasdieniame gyvenime, visuose savo poelgiuose, kaip dideliuose, taip ir smulkmenose.
„Kai blėsta ir gęsta atitarnavę savo amžių žibintai, tuo pačiu metu užsidega nauji, galingesni, tobulesni ir skaistesni. Ir toks naujas žibintas dabar uždegtas. Šambalos Mahatmos davė pasauliui Agni-Jogą, kitaip dar vadinamą Gyvosios Etikos Mokymu. Tai praeitame šimtmetyje gyvavusio Teosofinio mokymo tęsinys, tiksliau kulminacija. Teosofijos mokymą J.P.Blavatskajai taip pat diktavo Šambalos Mahatmos. Agni Joga neneigia bendrų visai žmonijai etikos ir moralės pagrindų, būdingų visoms didžiosioms religijoms, bet išvalo nuosėdas, susikaupusias per amžius, ir veda į naują pasaulio suvokimą, kviečiantį nesibaigiančiam dvasios kilimui. “(A.Cheidok. Raduga čudies, p. 345)
Paruošė Diana Stungurienė
http://gindia.lt/